Režisavo: Masaaki Yuasa. Įgarsino: Ryôta Katayose, Rina Kawaei, Honoka Matsumoto

Saulės, jūros ir smėlio panoramoje užgimsta animacinis Masaaki Yuasa pasakojimas apie vasaros romaną tarp dviejų jaunų įsimylėjėlių „Jausmų banga“ (Ride Your Wave). Filmo pradžioje susipažįstame su ugniagesiu-mokiniu Vasabi. Jis stebi jauną banglentininkę, drąsiai skriejančią jūros bangomis. „Toji mergina yra mano herojė“, – sako jis savo bičiuliui.

Toji mergina yra 19-metė Hinako, neseniai atsikrausčiusi į ramų pajūrio miestelį, kad būtų kiek įmanoma arčiau jūros. Mergina studijuoja koledže, tačiau tikroji jos gyvenimo meilė yra banglentės,o visa kita – net naujasis bičiulis Vasabi – atsiduria antrame plane. Jos paprastą ir vienodą kasdienybę sudrumsčia jos name kilęs gaisras. Iš liepsnų ją išgelbėjęs patyręs ugniagesys Minato iš karto tampa Hinako herojumi.

Netrukus tarp judviejų užsimezga stiprūs jausmai. Natūralu, kad stebint toliau sekantį sacharinį meilės-seilės montažą, pradeda kirbėti klausimas: ar čia jau tikrai viskas? Pripažinkime, pagrindinių veikėjų laimės būsena įtraukiančios dramos sukurti yra nepajėgi. Bet kas, nors šiek tiek susipažinęs su Massaki kūryba, nujaučia, kad be tragedijos neapsieisime. Ir neapsieiname. Tačiau pasakojimo eiga yra netikėta ir išsiveržia iš mums įprasto romantiškų-tragiškų filmų šablono į antgamtiškų galių plotmę.

Puikūs ankstesni Masaaki darbai, įskaitant „Lu Over the Wall“, „Night Is Short“, „Walk on Girl“, „Kick-Heart“ ir „Mind Game“, pademonstravo jo meistrystę sukurti įtraukiančius veikėjus bei įtraukti į savo istorijas netikėtus kūrybinius sprendimus, nepaklūstančius tiems patems fizikos dėsniams, kurie gerokai apriboja mūsų gyvenimus.

Šio filmo scenarijų sukūrė Yoshida Reiko – jaudinančio ir įžvalgaus filmo „A Silent Voice“ ir kitų puikių kino ir televizijos darbų autorius. Pasakojimas lengvai ir be jokių pastangų varijuoja tarp romantikos, komedijos, dramos, trilerio ir dramos: vieną akimirką žiūrovai braukia ašarą, o kitą – skaniai kvatoja.

Veikėjai yra sukurti taip, it būtų tikri realūs žmonės, netyčia atklydę į šį animacinį pasaulį. Veikėjai yra mieli, patrauklūs ir lengvai užsitarnaujantys žiūrovų simpatijas, ypač Hinako ir aštrialiežuvė Minako sesuo Joko.

Nors šis animacinis filmas neturi tos eksperimentinės kūrybos dvasios, kurią matėme jo naujausiuose filmuose „The Night is Short“, „Walk on Girl“ ar „Devilman: Crybaby“, animacijai vis tiek netrūksta tos laisvės ir potėpio lengvumo, puikiai tinkančio pasakojimui, taip tampriai susijusiam su jūra. Tviskanti spalvų dizainerio Aiku Nakamura paletė taip ir vilioja šokti į automobilį (šiuo metų lauku labiau tikėtina, kad į lėktuvą) ir traukti į paplūdimį.

Šią antgamtišką meilės istoriją neišvengiamai norisi palyginti su dabartiniu šio anime subžanro karaliumi Makoto Shinkai, ypač jo naujausiu darbu „Weathering With You“, kuris taip pat buvo rodomas ir mūsų kino ekranuose. Masaaki darbas yra tylesnis, labiau kamerinis, ne toks grandioziškas, čia ant kortos nepastatytas pasaulio likimas, tačiau vandeningas finalinis crescendo yra ne ką mažiau įspūdingas. Tiesą sakant, tai jam net išeina į naudą: jausmai, skausmas, išgijimas – viskas yra kur kas labiau asmeniška, o ir veikėjai turi kur kas daugiau erdvės asmeniniam augimui.

Tai filmas, kupinas labai tikrų ir labai žmogiškų jausmų, mažyčių laimių ir nepakeliamų tragedijų. Meistriškas realybės ir fantazijos supynimas į vieną visumą padeda sukurti tam tikrą tragikomediją. „Juokas per ašaras“ – argi ne taip trumpai galima apibūdinti žmogaus gyvenimą?