„Mano sūnus šiais metais pradėjo eiti į mokyklą. Jis visada buvo itin judrus ir nervingas, bet mokykloje problemos paaštrėjo: mokytoja skundžiasi, kad jis garsiai kalba pamokų metu, sukiojasi ir trukdo visai klasei. Taip, jis sudėtingas vaikas. Mokyklos psichologas sako, kad jam būdingas hiperaktyvumo sindromas DTH. Kas tai?“
Visas šios diagnozės pavadinimas yra toks: dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, sutrumpintai vadinamas DTH. Šį sindromą turintys vaikai yra ne tik itin judrūs, kalbūs ir nervingi; jie turi problemų su dėmesio koncentracija ir susikaupimu. Vidutiniškai pasaulyje 3 proc. vaikų yra hiperaktyvūs, vadinasi, klasėje, kurioje yra apie 30 mokinių, tikėtina, kad gali atsirasti toks vaikas.

Ne asmenybės sutrikimas
Tėvams svarbiausia žinoti, kad DTH – ne psichinė liga, o raidos sutrikimas. Tiesiog iš prigimties sutrikusi vaiko savikontrolės funkcija, nes dažniausiai vaikai ne tiesiog suserga tuo, o jau gimsta tokie. Ir tėvai čia nekalti. Jei galėtume pažvelgti į tokio vaiko smegenis, pamatytume, kad tos sritys, kurios atsakingos už savikontrolę, elgesio valdymą, šio vaiko veikia kitaip nei daugumos.
Paradoksas tas, kad hiperaktyvus vaikas atrodo visiškai įprastai. Štai jis prašo atleidimo ir pasiryžta taisytis, bet kas kartą savo pažadus sulaužo – ir tada jį pradeda laikyti negeru... Kartą vieno berniuko, turinčio šį sindromą, paklausiau: „Kodėl tu vis plepi per pamokas?“ Jis man atsakė: „Aš užmirštu, kad negalima.“ Hiperaktyvūs vaikai užmiršta taisykles ir elgiasi vedami impulsų. Tėvai, kurie apie tai žino, lengviau atleidžia tokiam vaikui, neklijuoja jam visų įmanomų etikečių.
DTH priežasčių gali būti keletas. Tarkim, paveldimumas. Taip pat žinoma, kad per mažai sveriantys vaikai arba turėję žemą vertinimą pagal APGAR skalę, daug dažniau suserga šiuo sindromu.

Ramsčiai
Deja, bet nėra būdų išgydyti DTH kartą ir visiems laikams. Tačiau nuo tėvų elgesio labai daug priklauso vaiko raida. Suprasdami problemos esmę, jie sugeba stipriai palengvinti vaiko gyvenimą. Kaip gydytoja manau, kad mano svarbiausia užduotis, diagnozavus šį sindromą, paaiškinti tėvams, kas vyksta.
Geriausia, ką galima padaryti, kad palengvėtų DTH vaiko gyvenimas – sudaryti jam išorinės kontrolės sistemą. Štai keletas paprastų patarimų.
1. Hiperaktyviems vaikams sudėtinga atmintyje išlaikyti didelį kiekį informacijos. Vadinasi, užduotys jiems turi būti pateikiamos dalimis. Padarei vieną – gauni kitą užduotį.
2. Tokie vaikai turi daug problemų dėl laiko pojūčio, jiems geriausiai suprantamas tik laikas „dabar“. Mes galime planuoti savo veiklą ir apytiksliai įsivaizduoti, kur ta veikla pakryps, o hiperaktyviems vaikams langas į laiką – daugiausia dešimt minučių. Šie vaikai gyvena išimtinai šiuo momentu, jie neįsivaizduoja pasekmių. Todėl jei dėl jų veiksmų kažkas nutinka „ne taip“, tai ne jų pasirinkimas, jie šių pasekmių nenorėjo. Šalia viso to tokiam vaikui reikalingas neatidėliotinas atgalinis ryšys iš tėvų. Ir šiuo atveju pasekmės jam reikalingos čia ir dabar. Su jais nesuveiks taisyklė: „Jei mėnesį tvarkysiesi savo kambarį, gausi tą ar tą“ arba „Jei dabar pat nesėsi prie pamokų, vakare grįžęs tėtis tave nubaus“. Vakaras – tai kažkokia miglota ateitis. Geriau sakyti maždaug taip: „Jei dabar pat tai (konkrečiai) padarysi, galėsi gauti tai ar tai iš karto.“
3. Su šiais vaikais gerai suveikia taškų sistema. Atlikdamas kasdienes užduotis, vaikas gauna įvertinimus taškų pavidalu, kuriuos vėliau galima į kažką iškeisti. Taip jis nuolatos mato savo veiksmų rezultatą, supranta, kad jo galimybės kiekvieną kartą su kiekvienu darbu padidėja.
4. Laiko prietaisų panaudojimas. Įvairūs laiką skaičiuojantys aparatai gali padėti hiperaktyviam vaikui geriau suvokti laiką, jį sekti.
5. Lankantis visuomeninėse vietose, tarkim, poliklinikoje, reikia iš anksto apgalvoti, ką vaikas veiks, ypač, jei mama bus užsiėmusi. Iš anksto pasirūpinkite popieriumi, piešimo priemonėmis, žaisliukais. Nepakenktų ir kažką pasikviesti į pagalbą.
6. Ar vartoti medikamentus? Šį klausimą tėvai privalo spręsti su specialistais. Žinoma, vaistų vartojimas turi savų pliusų, savų minusų, bet daugumoje atvejų būtų naudinga bent pabandyti tokį gydymą, nes efektas gali būti itin stiprus. Tik būtinai išsiaiškinkite, ar gydytojo siūlomi vaistai kliniškai patikrinti, atlikti tyrimai, vertintas efektyvumas.