Pirmadienį „Facebook“ ir visa jos programėlių šeima, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, buvo išėjusi iš rikiuotės keletui valandų – staiga nustojo veikti gyvybiškai svarbi komunikacijos platforma, kuria naudojasi milijardai žmonių.
Tuomet ir tapo kaip niekad akivaizdu, koks priklausomas mūsų pasaulis nuo įmonės, kurios veikla šiuo metu kelia vis daugiau klausimų ir abejonių.
Pasak vartotojų, „Facebook“ programėlės, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“, „Messenger“ ir „Oculus“, pradėjo rodyti klaidų pranešimus apie 11,40 valandą JAV rytinės pakrantės laiku. Per vos kelias minutes „Facebook“ tiesiog pradingo iš interneto.
Šis sutrikimas truko daugiau nei penkias valandas. Paskui kai kurios programėlės pamažu atgijo, tačiau kompanija įspėjo, kad paslaugoms stabilizuoti prireiks laiko.
Gedimo poveikis buvo platus ir galingas. „Facebook“ taip išplėtė savo paslaugas, kad tapo kone nepakeičiama platforma, siūlančia pranešimų siuntimo, srautinių transliacijų, virtualios realybės ir daugelį kitų skaitmeninių paslaugų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Mianmare ir Indijoje, „Facebook“ iš esmės yra interneto sinonimas.
Daugiau nei 3,5 milijardo žmonių visame pasaulyje naudoja „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“ ir „WhatsApp“ bendravimui su draugais ir artimaisiais, politinių pranešimų platinimui ir savo verslo plėtrai reklamuodamiesi ir informuodami vartotojus apie paslaugas.
„Facebook“ naudojama prisijungimui prie daugybės kitų programėlių ir paslaugų, todėl, sutrikus jos veiklai, atsiranda netikėtas domino efektas. Pavyzdžiui, žmonės negali prisijungti prie prekybos svetainių ar prie savo išmaniųjų televizorių, termostatų ar kitų prie interneto prijungtų įrenginių.
Technologijų trikdžiai nėra negirdėtas dalykas, tačiau tai, kad tiek daug programėlių, valdomų didžiausios pasaulio socialinių tinklų kompanijos, tiesiog dingsta iš eterio, yra labai neįprasta.
Paskutinis reikšmingas „Facebook“ gedimas įvyko 2019 metais, kai techninė klaida trikdė jos svetainių veiklą visą parą, primindama, kad toks netikėtas sutrikimas gali pakirsti net galingiausias interneto bendroves.
Šį kartą, kaip vėlyvą pirmadienio vakarą paaiškino „Facebook“, kalti buvo pagrindinės interneto infrastruktūros, kuri koordinuoja srautą tarp duomenų centrų, keitimai. Jie sutrikdė komunikaciją, o tas poveikis išplito į kitus duomenų centrus, „sustabdydamas mūsų paslaugas“, teigė įmonė.
Galiausiai „Facebook“ pavyko atnaujinti savo paslaugas po to, kai kompanijos komanda gavo prieigą prie savo serverių kompiuterių duomenų centre Santa Klaroje, Kalifornijoje, paaiškino trys darbuotojai, gerai išmanantys šį incidentą. Kompiuteriai buvo sukonfigūruoti iš naujo.
Šis incidentas tapo dar vien karčia piliule, kurią pastaruoju metu teko praryti šiam technologjjų milžinui. Jau keletą savaičių įmonė sulaukia labai daug kritikos po to, kai buvusi „Facebook“ produktų vadybininkė Frances Haugen paviešino tūkstančius sukauptų vidinių tyrimų puslapių. Ji juos išplatino žiniasklaidai, įstatymų leidėjams ir įvairioms oficialioms institucijoms, atskleisdama, kad „Facebook“ žinojo, kiek daug žalos daro jos paslaugos, pavyzdžiui, kad „Instagram“ duoda milžinišką smūgį paauglių savivertei.
Šie atradimai sukėlė valstybinių institucijų, įstatymų leidėjų ir visuomenės pasipiktinimą. Sekmadienį savo tapatybę internete ir laidoje „60 Minutes“ atskleidusi Haugen, antradienį liudijo Kongrese apie „Facebook“ poveikį jauniems vartotojams.
„Po šiandienos gedimo labai susvyravo mūsų pasitikėjimas „Facebook“ ir tokiomis programėlėmis kaip „WhatsApp“ bei „Instagram“, – komentavo Kornelio universiteto komunikacijos profesorė Erin Duffy. – Šiandienos sutrikimo staigumas pabrėžia, kokia nestabili yra mūsų vis labiau skaitmeniniu bendravimu grįsta darbo ekonomika.“
Daugybė žmonių visame pasaulyje pasikliauja programėlėmis.
„Kai neveikia feisbukas, prarandame tūkstančius pardavimų, – aiškina startuolių įkūrėjas Airijoje Markas Donnelly, vadovaujantis psichikos sveikatai didžiausią dėmesį skiriančiam mados prekės ženklui „HUH Clothing“, kuris naudoja feisbuką ir instagramą, kad pasiektų klientus. – Galbūt kitiems tai neatrodo daug, tačiau praleistos keturios ar penkios pardavimų valandos gali reikšti, kad nebegalėsi apmokėti to mėnesio sąskaitos už elektrą ar nuomą.“
O štai Samiras Muniras, vadovaujantis maisto pristatymo įmonei Indijos sostinėje Delyje, pasakojo negalėjęs susisiekti su klientais ar vykdyti užsakymų, nes verslą valdo per „Facebook“, o užsakymus priima per „WhatsApp“.
Pasimetę buvo ir „Facebook“ darbuotojai, nes jų vidinės sistemos – apsaugos sistemos, vidinis kalendorius, planavimo įrankiai ir kita – taip pat nustojo veikti.
Pasaulinis „Facebook“ saugumo operacijų centras įvardijo šį gedimą kaip „DIDELĘ riziką žmonėms, VIDUTINĘ riziką turtui ir DIDELĘ riziką „Facebook“ reputacijai“, – rašoma įmonės pranešime.
