Tikėtina, jog jeigu dangaus kūnas, kuris kažkada rėžėsi į dabartinę Meksikos įlanką, būtų nukritęs bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, šiandien Žemėje vis dar gyventų dinozaurai. Deja, susidūrimas su uolingu Jukatano pusiasalio dirvožemiu į atmosferą išmetė tiek pelenų, jog nuo to prasidėjo grandininė reakcija privedusi prie masinio šių priešistorinių roplių išnykimo.

Japonijos mokslininkai Kunio Kaiho ir Naga Oshima išsiaiškino, jog tikimybė, kad 5,6 mylių diametro asteroidas išnaikins visus dinozaurus buvo vos 13 procentų.

„Jiems labai, labai nepasisekė,“ – „Guardian“ teigė Kaiho.

Lošimas iš išnykimo

Tokio dydžio smūgiai yra ypatingai reti, tačiau dangaus kūnas pataikė į vietovę, kurios dirvožemyje gausu sulfatų bei angliavandenių. Smūgio jėga įkaitino šiuos elementus ir, kaip praneša mokslininkai, dėl to atmosfera prisipildė pelenų ir sulfato aerozolio, kurie sukėlė sausras ir pasaulinį atšalimą. Vokietijos mokslininkai taip pat svarstė, kokia svarbi buvo vietovė, kurioje nukrito asteroidas.

„Uolienų sulfatų bei angliavandenių sandara yra labai įvairi. Tai priklauso nuo vietovės. 87 procentuose Žemės paviršiaus šių elementų būtų neužtekę. Dėl to asteroido nukritimo vietovė visiškai pakeitė Žemės istoriją,“ – teigė Vokietijos mokslininkai.

Blogas metas

Pelenams uždengus saulę, vidutinė oro temperatūra Žemėje nukrito maždaug 10 laipsnių pagal Celsijų. Dėl to pradėjo nykti augalija, o dėl to ir visos likusios ekosistemos. Galų gale išnyko 75 procentai visų gyvūnų, tarp jų ir dinozaurai.

2014 metais Edinburgo universiteto paleontologas Steve‘as Brusatte teigė, jog dinozaurai būtų išgyvenę, jeigu asteroidas į Žemę būtų atsitrenkęs keletą milijonų metų vėliau arba anksčiau.

„Asteroidas į Žemę rėžėsi ypatingai blogu metu,“ – teigė jis.

Tuo metu Kaiho ir Oshima pabrėžia, jog nors dinozaurams labai nepasisekė, dėl asteroido smūgio žemėje pradėjo vykti žinduolių makroevoliucija ir rūšinės įvairovės didėjimas.