Kas geriau – būti daugiavaike šeima ar auginti vieną, du vaikus? Vienos nuomonės, kas geriau, turėti daug vaikų, ar auginti vieną vaiką ir suteikti jam visa, kas geriausia, nėra. Viskas priklauso nuo požiūrio į daugiavaikystę. Vieniems svarbiau suvokimas, kad visada būsi apsuptas būrio artimų žmonių, kurie padės sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Kitiems – noras suteikti vieninteliam vaikui geriausią išsilavinimą, atostogas užsienyje ir savo akimis pamatyti pasaulį, gyventi erdviame bute, kur kiekvienas turi savo kampelį.
Daugiavaikės šeimos privalumai
- Moters saviraiška.Pati gamta taip sukūrė moterį, kad ji gali pastoti ir gimdyti. Motinystė moteriai suteikia ypatingo moteriškumo ir švelnumo, o moters vidinė energija nukreipiama tinkama vaga: išnešioti, pagimdyti, maitinti, rūpintis vaiku. Priešingu atveju, ta neišnaudota energija neranda išeities: kaupiasi nepasitenkinimas gyvenimu ir, anot psichologų, gali išsivystyti depresija.
- Keli nėštumai sumažina kiaušidžių, gimdos, pieno liaukų vėžio riziką. Ar atkreipėte dėmesį, kai einate pas mamologą įprastinės patikros, tai visuomet pasiteirauja, ar esate gimdžiusi, kiek vaikų turite. Tai svarbūs niuansai moters sveikatai.
- Tinkamai sureguliuoti santykiaitarp didelės šeimos narių turi teigiamą poveikį visiems vaikams: vyresnieji padeda auklėti jaunesniuosius, mokosi rūpintis kitais žmonėmis, suvokia, kas yra atsakomybė. Jaunesnieji, mėgdžiodami vyresnėlius, greičiau įgyja buities įgūdžių, geriau mokosi mokykloje. Vaikai iš daugiavaikės šeimos geriau pritampa visuomenėje, lengviau randa bendrą kalbą su kitais žmonėmis.
- Tėvai, turintys tris ir daugiau vaikų, augindami jaunesnį vaiką, nekartoja auklėjimo klaidų, kurių pasitaikydavo auginant vyresniuosius vaikus. To padaryti turint vieną vaiką tiesiog neįmanoma.
- Vaikai iš didelių šeimų yra daug geriau pasirengę sukurti savo šeimos lizdelį: jaunuoliai nesąmoningai kopijuoja tėvų elgesį ir siekia jį atkartoti. Be to, berniukai moka atlikti „moteriškus“ darbus, o mergaitės anksti išmoksta rūpintis kitais šeimos nariais.
Daugiavaikės šeimos trūkumai
- Nukenčia socialinė moters saviraiška. Sutikite, labai sudėtinga suderinti trijų ar daugiau vaikų auginimą, darbą, profesinį tobulėjimą. Auginat du ar tris vaikus dar galima pasisamdyti auklę, tačiau turint daugiau atžalų, apie darbą teks pamiršti ilgesniam laikui, o vėliau gali atsirasti sunkumų bandant įsidarbinti.
- Dažni nėštumai gali susilpninti moters organizmą. Kiekvienas vėlesnis nėštumas turi didesnę įvairių komplikacijų riziką, beje, tiek moteriai, tiek vaisiui. Todėl moteris turi leisti pailsėti savo kūnui, kol jis visiškai atsigaus.
- Daugiavaikės šeimos tėvai dažnai neturi galimybės skirti pakankamai laiko kiekvienam iš vaikų. Žinoma tai nėra taisyklė, yra kitokių šeimų, tačiau visiems atseikėti meilės ir dėmesio būna sudėtinga, nors ir įmanoma.
- Namų ruošos darbai, kuriuos gimdytojai neretai perkelia vaikams, gali trukdyti normaliam vaikų vystymuisi: ten, kur turėtų būti nerūpestingi žaidimai, pernelyg greitai atsiranda atsakomybė ir darbas. Vaikai augina vaikus. Tai gali įvairiai juos paveikti: vieni norės užaugę tokios pačios daugiavaikės šeimos, o kitus gali ir purtyti, atbaidyti, nes jau „atidirbo“ tėvų šeimoje.
- Jeigu susirgs ar kokią nors infekciją „pasigaus“ vienas vaikas, jam iš paskos susirgs ir kiti. Ant tėvų pečių gula papildomas rūpinimasis vaikais.
- Net šeimose, kur auga du vaikai, gali kilti pavydo scenų. Ką bekalbėti apie daugiavaikes šeimas, kur pavydo objektų yra gerokai daugiau. Konkurencija, varžymasis dėl tėvų meilės, skanėstų ar žaislų dalybos (didesni aukojasi dėl mažesnių) ir pan.
- Vaikai, augantys gausioje šeimoje,dažnai nesuvokia savojo „aš“. Jie supranta save kaip kolektyvo dalį, vėliau jie pradeda perdėtai slopinti savo asmenybę.
- Asmeninės erdvės trūkumas. Taip pat vienas iš daugiavaikystės minusų. Net pats atviriausias ir bendraujantis žmogus kartais trokšta pabūti vienas. Didelėje šeimoje dažniausiai tokios galimybės nėra, net jeigu būstas pakankamai erdvus.
Socialiniu požiūriu sąvoka „daugiavaikė šeima“ dažnai turi neigiamą atspalvį. Aplinkiniams kartais tokios šeimos asocijuojasi su nepritekliumi, socialinių įgūdžių stoka, manymu, kad tokioms šeimoms nuolat reikia pagalbos ir paramos. Bet iš tikrųjų nereikėtų iš anksto nusistatyti ir daryti išankstinių išvadų.
Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio į konkrečią situaciją. Juk vienam normalus gyvenimo lygis – nekilnojamasis turtas prie vandenyno pakrantės, o kitam – standartinis kelių kambarių butas yra viso gyvenimo pasiekimas. Kiekviena pora pasirenka sau artimiausią, tinkamiausią, teisingiausią variantą, o svarbiausia – abipusė meilė ir rūpestis. Tai ir yra laimė.
