Kolumbijos ir Australijos tankmėse nufilmuotame šiurpiame išlikimo trileryje „Jungle“ Radcliffe‘as įkūnija vyrą, priverstą kovoti už savo gyvybę laukinėse Amazonės džiunglėse. Pasakojimas yra paremtas tikra istorija, nutikusia iš Izraelio kilusiam Yossi Ghinsbergui, kuris 1981-aisiais tik per stebuklą tris savaites išgyveno džiunglėse, kai netikėtai atsiskyrė nuo savo kompanionų.

Filme pateikiama nepagražinta istorijos versija: Radcliffe‘o herojus desperatiškai siekia išsaugoti savo gyvybę – ir protą – vieną po kitos įveikdamas visas kliūtis: mirtinus krioklius, badą, haliucinacijas, kraują siurbiančias dėles ir pragariškus skausmus.

Jei tai jums atrodo perdėta, nesuklyskite – viskas yra tiesa.

„Kančios, kurias patyriau tikrame gyvenime, buvo kur kas didesnės negu pavaizduotos filme, – teigia tikrasis Ghinsbergas. – Tų metų liūčių sezonas buvo didžiausias per dešimtmetį, audros nesiliovė dieną ir naktį. Filme tai buvo sudėtinga atkartoti.“

„Newsweek“ korespondento pokalbyje su Danieliu Radfcliffe‘u - diskusija apie košmarišką filmavimą ir netikėtus karjeros pasirinkimus.

- Neseniai žiūrėjau jūsų filmą „Jungle“. Džiaugiuosi, kad jūs išgyvenote tą filmavimą!

- O, taip (juokiasi – red. past.). Ačiū jums.

- Turėjo būti baisu.

- Filmuotis buvo sudėtinga. Ir turėjo būti sudėtinga. Filmavimo viduryje mes turėjome savaitę atostogų tarp filmavimo Kolumbijoje ir filmavimo Australijoje. Tuo metu daviau vieną interviu. Po kelių mėnesių pamačiau straipsnį, kuris buvo parašytas tuo metu. Jis prasideda žodžiais „Danielis Radcliffe‘as atrodo siaubingai“. Ką? Aš juk kalbėjausi su tuo žmogumi įpusėjus filmui! Netekau daugybės svorio ir buvau užsiauginęs baisią barzdą. Tikrai neatrodžiau kaip sveikas žmogus!

- Praleidote daugybę laiko filmuodamasis pavojingose upių srovėse. Koks tai jausmas?

- Upėje nebuvo nė vienos scenos, kurioje tu sėdi ir tiesiog plepi. Kiekvienoje scenoje tu ant kažko rėki. Buvo dvi dienos, kai filmavome visas scenas, kuriose aš ir Kevinas esame ant plausto, įstrigę tarp uolų. Kai filmuoji vandenyje, viskas sulėtėja mažiausiai 20 procentų. Ir kad ir kaip saugu viskas būtų – aplinkui turėjome didelį būrį kaskadininkų – tu vis tiek filmuojiesi tarp srovių. Visi buvome šiek tiek įsitempę. Tačiau sunkiausiai dirbo filmavimo grupė. Buvo tokių vietų, kur filmavome džiunglėse, trijų mylių gilumoje. Operatorių komanda turėjo eiti su visa savo įranga ant nugarų.

- Kartu su šiuo filmu ir „Swiss Army Man“, atrodo, kad renkatės gana mazochistinius vaidmenis. Kas lemia jūsų karjeros pasirinkimus?

- Pažadu, tai darau netyčia. Kai filmavausi scenoje, kurioje skęstu dumble, susimąsčiau, kad tai yra mažiausiai antra ar trečia tokia scena mano karjeroje. Tai gana keistas dalykas! Tačiau aš kažkodėl vis pasirenku filmus, kuriuose būnu padengtas dumblu, krauju, ar jais abiem. Nežinau, ką tai sako apie mane.

- Pasibaigus „Hariui Poteriui“, jūs sakėte, kad jautėte milžinišką naštą gavęs tokį vaidmenį tokiame jauname amžiuje. Galbūt jaučiate spaudimą įrodyti, kad galite suvaidinti ir labiausiai fiziškai sudėtingus vaidmenis?

- Ne, aš taip nemanau. Tačiau tikrai jaučiau spaudimą parodyti kaip įmanoma platesnį diapazoną. Manau, kad kažkuriai mano daliai paprasčiausiai patinka fiziniai iššūkiai.

- Ar sunku buvo įvaldyti Izraelio akcentą?

- Labai. Izraelio akcentas yra sudėtingas anglui, o Yossi akcentas yra labiau specifinis nei vidutinio izraeliečio.

- Papasakokite apie dėles. Ta scena buvo ypač pasibjaurėtina.

- Labai geras jausmas, kai pabaigi filmuoti sceną ir filmavimo grupė atrodo pasibaisėjusi. Vadinasi, mes atlikome gerą darbą, nes visi žinome, kad tai tėra grimas, bet vis tiek atrodo, kad padarei kažką baisaus. Mes truputėlį pakeitėme tą sceną. Iš tikrųjų, bėgdamas iš džiunglių Yossi turėjo išsipjauti nuo 15 iki 20 tokių dėlių. Negalėjome to parodyti žmonėms. Jie būtų pagalvoję, kad mes prasimanome.