Lietuvos šimtmečio dainų šventę liepos 6 d. vainikuos Dainų diena „Vienybė težydi“, į vieną milžinišką chorą Vingio parke sukviesianti per 12 tūkstančių dainininkų ir tūkstančius žiūrovų. Viena kitą papildydamos šventės programos dalys išskleis pagrindines mūsų himno idėjas ir kvies visą tautą švęsti Laisvę.
Dainų šventė skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti, tad jos idėjų pagrindu tapo „Tautiška giesmė“, davusi vardą ir Dainų dienai. Liepos 6-ąją Vingio parke skambės gražiausi visų laikų kūriniai, kuriuos atliks suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai. Programoje dalyvaus pučiamųjų instrumentų orkestrai, Artūro Anusausko instrumentinė grupė, Lietuvos kariuomenės orkestras ir solistai Andrius Mamontovas, Saulius Petreikis, Linas Adomaitis, Povilas Meškėla, Lina Dambrauskaitė, Rasa Serra, Marius Polikaitis (Čikaga). Renginio kulminacija taps visų – Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių – drauge giedama „Tautiška giesmė“.
„Dainų dienos programoje bus kuriama stipri emocija, kai dainos galia pakelia, užvaldo ir suvienija tūkstančius. Greta mūsų aukso fondo kūrinių skambės kompozitorių Juozo Tallat-Kelpšos „Kur lygūs laukai“, Rolando Vilkončiaus „Tokia esu“, Galinos Savinienės „Lietuva“, Algirdo Martinaičio „Aušros žvaigždė“ ir kitos dainos, kurias chorai dainuoja su didžiausiu malonumu. Kartu kviesime dainuoti ir visus susirinkusius, pajusti vienybę ir pasididžiavimą savo tauta“, – pasakojo Dainų dienos meno vadovas, dirigentas Artūras Dambrauskas.
Programą sudarys keturios dalys: „Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme“, „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“, „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės“, „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“. Koncertą ves aktorius Giedrius Arbačiauskas ir žurnalistė, televizijos laidų vedėja Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė.
Net keturias valandas truksiančiame renginyje bus galima išgirsti daugiau nei 30 kūrinių – lietuvių klasikos ir visiškai naujų. Skambės Vytauto Miškinio „Lietuva“, žodžius šiai dainai sukūrė Kauno J. Basanavičiaus gimnazijos mokinė Livija Skučaitė, Donato Zakaro išplėtota lietuvių liaudies daina „O kai sauliūtė tekėjo“. Naujai suskambės specialiai chorams pritaikyti kūriniai Andriaus Mamontovo „Geltona, žalia, raudona“ (Deivido Zvonkaus aranžuotė), Sauliaus Petreikio „Vaka, vakulele“ (Rimvydo Mitkaus aranžuotė), Giedriaus Kuprevičiaus „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ (Jaroslavo Cechanovičiaus ir Leonido Abario aranžuotė), Tomo Leiburo „Laisvės daina“ (Raimondo Katino aranžuotė chorams).
Lietuviškų dainų skambesio sužavėti pirmą kartą į šventę atvyksta ir Dainų dienos koncerte dalyvaus net du užsienio chorai – vyrų chorų draugija „Jordankai“ iš Japonijos ir moterų choras „vocal orange“ iš Austrijos. Choristai Dainų dienos repertuaro kūrinius išmoko ir atliks lietuvių kalba.
Dainų dienoje dainuos ir 22 užsienio lietuvių chorai – 650 choristų – iš Australijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos.
Renginio idėjos įgyvendinimu rūpinasi talentingų kūrėjų komanda: kūrybinės grupės meno vadovas Artūras Dambrauskas, režisierius Dalius Abaris, filosofas, rašytojas, publicistas dr. Arvydas Juozaitis, choro dirigentai, kūrybinės grupės nariai Tomas Ambrozaitis, Algirdas Šumskis, garso režisieriai Valdemaras Karpuška, Mantas Vaiciekiūtis, Dainų dienos koordinatoriai Aurelija Andrejauskaitė ir Donatas Zakaras. Dainų šventės rengėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Iš Dainų švenčių istorijos
Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, padeda ugdyti etines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.
2003 m. lapkričio 7 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Didžiųjų švenčių pradžia
1923 m. gruodžio 22 d. LR švietimo ministerijoje vyko nedidelio iniciatorių būrelio pasitarimas, per kurį muzikas Juozas Žilevičius pranešė, kad Dainų šventėje pageidauja dalyvauti 109 chorai.
Per 1924 m. vasario 23 d. surengtą posėdį nuspręsta būsimą renginį pavadinti Dainų diena. Liepos 7–28 d. pagal iš anksto paskelbtą grafiką vyr. dirigentai S. Šimkus ir Julius Štarka vyko į 31 vietovę tikrinti, kaip pasirengę chorai. Į pirmąją šventės dieną buvo parduota 11 842 bilietai, o į antrąją – 7 895.
Pirmoji Dainų diena surengta 1924 m. rugpjūčio 23, 25 d. Kaune, Parodų aikštėje. Joje dalyvavo 86 chorai (apie 3 000 dainininkų). Dainų dienos vyriausieji dirigentai – J. Naujalis, S. Šimkus ir J. Štarka. Chorai sudainavo 36 dainas (22 liaudies dainas ir 14 originalių lietuvių kompozitorių). Be didmiesčių ir apskričių centrų chorų, šventėje dalyvavo Antašavos, Ylakių, Kavarsko, Kybartų, Klovainių, Krakių, Mosėdžio, Pasvalio, Radviliškio, Simno, Surviliškio, Sintautų, Sedos bažnytiniai chorai.
1928 m. liepos 1 d. Kaune surengta antroji Lietuvos dainų šventė. Joje dalyvavo apie 6 000 dainininkų. Programoje – 21 kūrinys. Šventėje kaip svečiai dalyvavo Rygos lietuvių „Šviesos“ choras (vad. Juozas Karosas). Aikštėje 250 moksleivių atliko gimnastikos pratimus. Jiems akompanavo choras, dainuodamas populiarias liaudies dainas. Šešios jų pakartotos iš pirmosios Dainų dienos programos. Šventėje dalyvavo 51 bažnytinis, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų bei 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų.
Trečią šventę nutarta skirti Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms paminėti. 1930 m. kovą vykusiuose chorvedžių kursuose dalyvavo 115 chorų vadovai. Chorų pasirengimą tikrino muzikai J. Štarka, Aleksandras Kačanauskas, Nikodemas Martinonis ir Jonas Bendorius. 1930 m. birželio 20 d. Kauno miesto estradoje surengtoje Dainų šventėje dalyvavo 30 šaulių, 23 pavasarininkų, 9 ateitininkų, per 60 bažnytinių chorų (apie 6 000 choristų), sudainuoti 24 kūriniai.
1927 m. birželio 6 d. surengta pirmoji Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 muzikantų orkestras). Šventėje atlikta 18 vokalinių kūrinių. Antrasis šio krašto dainos mėgėjų sambūris vyko 1933 m. birželio 4–5 d., trečiasis – 1938 m. liepos 9–10 d. (apie 2 000 dainininkų).
Nuo 1930 m. Lietuvoje – Telšiuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje – rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.
1934 m. Kaune įsteigti Aukštieji kūno kultūros kursai, į kuriuos, kaip privaloma disciplina, įtrauktas ir tautinis šokis.
1935 m. Londone surengta tarptautinė liaudies šokių šventė, kurioje dalyvavo ir lietuviai (16 šokėjų ir keturių muzikantų kaimiškas orkestras). Vėliau šokėjai dalyvavo įvairiose šokių šventėse Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Švedijoje.
Šoka ir dainuoja pasaulio lietuviai
Lietuvių išeivijoje dainų šventės pradėtos rengti 1916 m. S. Šimkaus iniciatyva.
1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje surengta Juozo Žilevičiaus vadovaujama lietuvių dainų šventė (dalyvavo 59 chorai, per 3000 dainininkų).
1946 m. Viurcburge (Vokietija) vykusi Dainų šventė subūrė net lietuvių pabėgėlių stovyklų chorus (apie 400 dainos mėgėjų).
Nuo 1956 m. reguliariai pradėtos rengti JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės, sutraukdavusios 1000–1400 choristų. Žymesni dirigentai – Bronius Budriūnas, Juozas Žilevičius, Julius Gaidelis, Alfonsas Mikulskis, Jeronimas Kačinskas, Faustas Strolia, Vaclovas Verikaitis, Stasys Sližys, Stasys Gailevičius, Jonas Govėdas, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė. Surengtos devynios šventės – 1956 m., 1961 m., 1966 m., 1971 m., 1978 m., 1983 m., 1991 m., 2006 m., 2010 m.
JAV ir Kanadoje surengta keturiolika Lietuvių tautinių šokių švenčių. Pirmoji šokių šventė vyko 1957 m. birželio 30 d., kitos – 1963 m., 1968 m., 1972 m., 1976 m., 1980 m., 1984 m., 1988 m., 1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004 m., 2008 m., 2012 m. Šokių šventes rengia ir Australijos lietuvių bendruomenė.
Organizatorių informacija
