Iš spaudai ruošiamos rašytojo, žurnalisto Jono Laurinavičiaus aforizmų knygos
Gęsta ir dangaus žvaigždės.
*
Jeigu ragini kitus vadintis tikrais vardais, tai pradėk nuo savęs, begalvi...
*
Iš paskaitų gali pabėgti, bet ne iš egzaminų.
*
Neatidėliokime pirmosios nakties kitam kartui.
*
Gyvybė amžina, o gyvenimas trumpas.
*
Žiūrėjo į savo šaknis. Pasirodo, jos supuvusios...
*
Ir ką daryti, jei žinai, kad nieko nepadarysi?
*
Tūlas aukotojas prašo neskelbti jo pavardės. Gal jis gėdijas mažai aukojąs?
*
Kai peržengta finišo linija, negėda ir parkristi.
*
Poezijos paukštę uždarė į narvą, o ji ten dar ir kaip plačiai išskleidė sparnus!
*
Jeigu istorija tave pagavo, tai jau nebepaleis: arba liaupsins, arba skalpuos.
*
Žemė ne guminė. Jau trūksta jos ne tik gyventi, bet ir kapinėms įrengti.
*
Lašas po lašo ir akmenį pratašo, bet lauk tu, šunie, kol kumelė išgaiš.
*
Yra dvi medalio pusės, bet abi iš to paties metalo.
*
Kad ir kiek tu laimėtum, lošimų namai nuo to nebankrutuos.
*
Ir ąžuolai pūti pradeda iš vidaus.
*
Slibinai išnyko, nes pritrūko maisto: nebėr nekaltų mergelių.
*
Naujausia mada: Adomo kostiumas su pamušalu.
*
Kvailys kvailiui nelygu: vienas valdžioje, kitas psichiatrinėje.
*
Siuvėjo kokybės ženklas – iškart įverti siūlą į adatą.
*
Plaudamas smegenis, neužteršk aplinkos.
*
Ką atstatyti epochos vėjui: krūtinę ar nugarą?
*
Neperženk prabangos skurdo ribos!
*
Lauk nelaukęs, šunie: nuo vargšo stalo nė trupinio nenukrenta.
*
Triumfuok, Achile, kad tavo silpnoji vieta – kulnas, o ne galva.
*
Kur pora, ten ir romanas. Nebūtinai romantiškas.
*
Nežinia ar kiklopas šaudydamas primerkia akį?
*
Darvinai, iš ko išsivystė vilkas avies kailiu?
*
Tereikia pusės žingsnio, ir greta stovėjęs jau lieka už nugaros.
*
Nuogos tiesos figos lapeliu nepridengsi.
*
Užsakymas siuvėjui: įsiūti kišenę, kad būtų kur špygą laikyti.
*
Degtuko iki galo nesudeginsi – pirštai svyla.
*
Narcizas, gėrėdamasis savimi, į kreivus veidrodžius nežiūri.
*
Atitiko, kaip raktas spynai.
*
Valdininkai praplėtė asortimentą: ėmė gaminti platesnius fotelius pasipūtėliams.
*
Nesidžiauk, kad žmonės tavęs ilgai nepamirš, nes gal vis tebekeiks...
*
Juodoji rinka klesti ten, kur toliau nuo žmonių akių.
*
Devyngalvio tragedija: trūksta smegenų!
*
Begėdžio išskirtinumas: jis nerausta iš gėdos.
*
Iškreipta tikrovė: kairiarankis rodo špygą dešine ranka.
*
Vėjarodis – nepaperkamas vėjo partneris: rodo tik ten, kur vėjas pučia.
*
Nuogi karaliai sostuose nesėdi.
*
Senatvės lazda irgi turi du galus, tačiau vienas užlenktas.
*
Kas tinka, tai jau tinka: iliustruoti karikatūristų gyvenimo knygą karikatūromis.
*
Burna bedantė, tačiau tai netrukdo kramtyti pažinimo vaisius.
*
Prokrusto lova ne tau, monstre.
*
Idiotui nereikia scenoje vaidinti idioto – užtenka būti natūraliam.
*
Plaukimas prieš srovę – dar ne olimpinė rungtis.
*
Taip mikliai nudyra kailį, bet štai atgal užvilkti nesugeba.
*
Gyvas į žemę neįlysi. Belieka laukti mirties.
*
-Sustok, akimirka žavinga, - tarė Ikaras, pakilęs per saulės užtemimą.
*
Ir ramybės uostus užklumpa štormai.
*
Gyvenimo mokyklos veltui nemokina – reikia apmokėti savo klaidomis.
*
Vienoda musės tragedija: ar į išrūgas įklimpsta, ar į medų.
*
Tarnauk vienam ponui. O jeigu dviem, bet po pusę etato?
*
Ar šimtakojį galima laikyti neįgaliu, jeigu jis netenka vienos kojos?
*
Žemės rutuliui nieko, bet Atlantui galas, jeigu jis suklumpa po savo našta.
*
Hamleto dilema: būti ar nebūti, alkoholiko – gerti ar negerti?
*
Būk tu švenčiausias, bet turi vis vien mirti, kad patektumei į dangų!
*
Ne viską lemia avino ragai – svarbu ir įsibėgėjimas.
*
Melagis, pasakęs tiesą, rizikuoja prarasti savo įvaizdį.
*
Jeigu Sizifas būtų užritinęs akmenį ant kalno, jo vardas liktų nežinomas.
*
Ne kiekvienam abejojančiam – būti ar nebūti? – lemta tapti Hamletu.
*
Atėjusią naują valdžią – kaip ir batus – turime prasinešioti.
*
Nors tylėjimas auksas, bet dėl jo prabos tylima.
*
Esti, kad daugiau kalbama ne apie nugriautus, bet apie dar nepastatytus paminklus.
*
Kam pasakose reikalingi dar tie du broliai statistai, jei reikalus tvarko tik trečias brolis Jonas...
*
Nematydamas kito upės kranto, tilto per ją nepastatysi.
*
Amžinoji ugnis irgi dega tik tol, kol ją kurstai.
*
Proto bokštas. Tačiau kaip ir Pizos... Pasviręs.
*
Kiekvienas žmogus gali kalnus versti, tik reikia, kad jis turėtų pinigų darbininkams pasamdyti.
*
Skraidydamas padebesiuos, arčiau dangaus neatsidursi.
*
Saulė moka slėpti savo juodas dėmes – plika akimi jų nepamatysi.
*
Santuoka: dvi upės, susiliejančios į vieną tekėti per vingius, užtvankas, kritulius, ledonešius.
*
Savo svoriu maisto krepšelis senatvės neapsunkina: jis dėl kainų darosi vis lengvesnis.
*
Visi nori būti laisvi: vieni – kurti, kiti – griauti.
*
Ar juoktis sveika ir iš juokingai mažos pensijos?
*
Vaikų prašau nepirkti man naujametinių dovanų, nes aš neturiu jiems duoti pinigų.
*
Merginai nėštumas – tai ženklas, kad jau laikas tekėti.
*
Kvailys – tautinis paveldas iš liaudies pasakų.
*
Trauktis iš politikos irgi yra tam tikra politika.
*
Koks kipšas, kad sutikus savo svajonių moterį, kažkam tos svajonės beregint sudūžta!
*
Skiriamieji ženklai: arklys – be sparnų, Pegasas – be kanopų.
*
Ilgainiui ir proto bokštai sugriūna.
*
Trojos arkliui į dantis nežiūrėjo.
*
Jei sakai, kad dirbi už tris, tai nurodyk, kas gi tie du nereikalingi – ir aš juos atleisiu iš darbo!
Jonas Laurinavičius, rašytojas, žurnalistas
