Birželio 29-ąją, balsuodami Tautos referendume susigrąžinkime Lietuvos valstybę Tautai. Referendumas „Tautos valia“ siūlo sugrąžinti LR Konstitucijos 47 ir 147 str. (priimtus 1992 m. spalio 25 d. Visuotiniu privalomuoju referendumu), o 9 str. visuotinam privalomajam referendumui reikalaujamą 300 tūkst. parašų keisti į 100 tūkst. parašų..
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, inžinierius, pedagogas, habilituotas technikos mokslų daktaras Vladas Vilimas rašo: „Referendumo iniciatyva atsirado ne lygioje vietoje. Ją iššaukė Lietuvos žemės aferos. Bet kyla klausimas – kas jų autoriai? „Seimo nariai, padarę pasaulio praktikoje negirdėtą absurdą – svarbiausią ir visame pasaulyje pripažintą nekilnojamąjį turtą – žemę – pavertę kilnojamuoju ar persikeliamuoju į prestižiškiausias vietas turtu, turėjo dingti visiems laikams iš įstatymų leidybos institucijos. Bet nedingo. Dar daugiau – ir šiandien jie puikuojasi renkamųjų ar išrinktųjų sąrašuose. Vadinasi, iš tos klaidos nepasimokyta. O ar norima pasimokyti iš klaidos be apribojimų užsienio piliečiams parduoti žemę, tą prie Baltijos išlikusį žemės lopinėlį, kurį tūkstančius metų krauju laistė ir prakaitu vilgė nuo pat ledynmečio pabaigos čia gyvenę mūsų protėviai?“ (iš R. Pakalnio pasisakymo Sąjūdžio 25-čio minėjime).
Ar klydo p. R. Pakalnis, kalbėdamas apie „negirdėtą absurdą“? Manau, ne. Telieka išsiaiškinti, kas „absurdo“ autorius(-iai). Tai nesunku padaryti – Respublikos Seimas, 1997 m. priėmęs „absurdą“, o paskui įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios visų kadencijų kairiųjų ir dešiniųjų valdžios, uoliai įgyvendinusios įstatymą iki šių dienų su Konstitucinio teismo palaiminimu…
Dabar telieka išsiaiškinti, kodėl Lietuvos Seimas atsisakė bet kokių saugiklių, kurie turėjo būti sudėti konstituciniame įstatyme, reglamentuojančiame žemės pardavimą užsienio subjektams. Juk pavyzdžių, kaip spręsti šį reikalą, turėjome daugiau negu pakankamai – visos ES valstybės senbuvės – Danija, Vokietija, Prancūzija, Anglija ir daugybė kitų – yra įsivedusios griežtus ir aiškius apribojimus. Tose valstybėse nekilo jokių problemų dėl reglamentavimo, kurį kiekviena suprato savaip ir įsivedė tvarką tokią, kuri, jų manymu, labiausiai apgintų vietos interesus.
Lietuva ir šioje srityje nuėjo gerai išmėgintu „absurdo“ keliu. Seimas, pajutęs riebų kąsnį, skubėjo jį nuryti. 2003 m. kovo 20 d . LR Seimas priėmė konstitucinio įstatymo pataisas, kuriose saugikliai tiesiogiai nenumatomi. (…) Visų šių manipuliacijų rezultatas toks: registrų centro duomenimis, 2001–2012 metais Lietuvoje parduotos žemės ūkio paskirties žemės plotas siekia 1,86 mln. hektarų (žurnalas „Valstybė“, 2014, Nr. 3). Vaizdingumo dėlei – parduota 18,6 tūkstančiai kvadratinių kilometrų žemės, o tai yra apie 28,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. Kaip matome, skaičiai įspūdingi. Kam parduota – valstybės paslaptis. Pardavimas vyko iki konstitucinio įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 2014 metų gegužės 1 dienos. Vadinasi, pagal gudručių „planą“, nuo gegužės 1 d. prasideda jau įvykdytų sandorių įteisinimas, nes iki šios datos jie buvo neteisėti.
Tolesni įvykiai sukėlė isteriją. Ponai „absurdo“ specialistai nesitikėjo tokio baisaus akibrokšto iš „nesusipratėlių“, t.y. visuomenės, kuri pareikalavo informacijos, kam parduota, kiek parduota, kada parduota? Nors problemą buvo galima išspręsti ramiai, be isterijos ir be grasinimų Putinu, bet kąsnis buvo beveik nurytas, o referendumo organizatoriams tikėtasi parodyti, kas Lietuvoje yra „tikroji valdžia“. Darbo vėl ėmėsi ir kairieji, ir dešinieji, remiami Konstitucinio teismo ir įvairaus plauko rašto aiškintojų sinkevičių.
Seimas ir Vyriausybė, nors ir tikėdama, kad referendumas nepavyks, nusprendė švelninti situaciją, t.y. įvesti žemės pardavimą ribojančius saugiklius. Referendumo organizatoriai sureagavo teigiamai, jie sušvelnino reikalavimą – vietoj kategoriškos nuostatos neparduoti Lietuvos žemės užsieniečiams įrašė: „Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.“ Vadinasi, viskas prasideda nuo tuščio lapo. Nuo 2014 m. gegužės 1d. į konstitucinį įstatymą surašomi saugikliai, o visi NETEISĖTI spekuliantų sandoriai – anuliuojami. Problemos turėjo nebelikti. Tačiau „absurdo“ specialistai dėl to ir yra specialistai, kad veiktų pagal savo scenarijų. Saugiklius sudėjo ne į tą įstatymą! Sudėjo tik į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą tikėdamiesi, kad „nesusipratėliai“ to nepastebės.
Ką bendro šis įstatymas turi su konstituciniu, kuris reglamentuoja Lietuvos žemės pardavimą užsienio subjektams? Nieko! Kas tie „absurdo“ autoriai, galite sužinoti patys, peržvelgę 2014 m. balandžio 24 d. Seime vykusio balsavimo rezultatus. „Už“ balsavo – 78, „prieš“ – 7, „susilaikė“ – 5 Seimo nariai. Susipažinkite su balsavusiųjų „už“ pavardėmis ir sužinosite atsakymą. Taip ir norėtųsi pabūti orakulu ir išpranašauti į kokį finalą žingsniuojame, vairuojami tautos mandatą gavusių valdančiųjų…
Tauta turi savo pasirinkimą – REFERENDUMĄ, kurį surengti paskatino žemės aferų autoriai. Ir Maironiui pritariant, „Palaimink, Viešpatie galingas,/ Lietuvių pastangas teisingas“ (Alkas.lt).
Tautos referendumas, surinkęs 321 tūkstantį parašų, sulaukęs valdančiųjų pasipriešinimo, trukdymo, išėjo į tiesiąją. Birželio 29 d. tik nuo mūsų pačių priklausys, ar iškeltiems reikalavimams atsivers „žalia gatvė“. Negaliu nepasidžiaugti, kad į bendrą parašų kraitį pateko ir mano pastangomis (dėkoju Miglei Tauragytei, padėjusiai rinkti parašus Čikagos Jaunimo centre) 165 JAV gyvenančių LR piliečių parašai. Keletas parašų, Vyriausiosios rinkimų komisijos nenoro įskaityti, buvo sugrąžinti atgalios. Jau Anapilin iškeliavusios Grožvydos Giedraitytės parašas buvo tarp tų kelių, „nepripažintųjų“. Susiradau moterį, paprašiau pakartoti parašą – Vilniuje netiki, kad ji pati savo ranka pasirašė. Galimai dėl prasto regėjimo, parašas ir tąsyk nebuvo idealus. G.Giedraitytė buvo pirmoji iš išeivijos, pasirašiusi Marquette Park Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios parapijos salėje. „Kaip galima galvoti, kad Lietuvos žemė priklausys svetimšaliams. Juk tada neliks Lietuvos“,- sakė Grožvyda. Ačiū jai. Nebesužinos, ar mūsų pastangos davė vaisių.
Lietuvos ūkininkų, inteligentijos palikuonys, išeivijos visuomenės veikėjai dailininkė Birutė Magdalena Stankūnienė, Pranas (Frank) Povilaitis, Antanas Paužuolis su žmona Emilija, Danguolė Ilginytė, Antanas Sideravičius (Tony Sider) žino žemės vertę, suvokia, kad be savo teritorijos vientisumo, Lietuva, kaip valstybė neišliks. Vienas pirmųjų Pasaulio lietuvių centre, Lemonte, pasirašė dantų gydytojas Romualdas Povilaitis, Augustino Povilaičio, ilgamečio ir paskutinio Nepriklausomos Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) – direktoriaus, pirmojo Lietuvos okupantų - sovietų teroro aukos sūnus. Romualdas Povilaitis puikiai suvokia - jei žemę pirks užsieniečiai, Lietuvos žemių vientisumas bus pažeistas, taip bus suduotas smūgis valstybės pamatams. Rimantas Dirvonis, Aldona Kamantienė, Eugenija Barškietienė, išeivijos dienraščio „Draugas“ direktorių tarybos pirmininkas Vytautas Stanevičius, Leokadija Jauneikienė – pasirašė. Jiems Lietuva – Tėvyne. Didumą parašų priklauso trečiabangiams.
Beje, agituodama dalyvauti Seimo, Prezidento rinkimuose, sužinojau, kad labai mažai kas iš išeivijos turi LR pasus. Na štai - jiems LR pilietybė atstatoma labai paprastai, kartu išlaikoma turima JAV pilietybė. Ne taip, kaip daugeliui mūsų, išvykusių jau po 1990 m. kovo 11-osios (Konstitucinio Teismo pirmininko E.Kūrio lingvistinių „žinių“ dėka, teisė į dvigubą pilietybę, galiojusi keletą metų, buvo panaikinta). Žinoma, daugeliui išeivių Lietuva tėra tik istorinė tėvynė, į kurią dalis nebegrįš arba grįš pelenais… Trečiabangių dalis jau įleido arba leidžia šaknis JAV, kita dalis tikrai sugrįš – Tėvynė tik viena, kurioje jautiesi savas net ir neturte. Sava žemė, laukai, miškai upės, Baltija. Viskas buvo mūsų. Net sovietmečiu. Valdžiažmogiai palaipsniui atsitvėrė ežerus, paplūdimius, pasistatė draustiniuose sodybas. Pinigai, godumas ir nebaudžiamumas užvaldė tuos, kurie įsiropštė į Seimą. Ir sėdi ten metų metais. Didesnės dalies nė nesigirdi – ar jie ką siūlo, dalyvauja kuriant įstatymus ar tik tyliai ir šiltai murkso kadencijų kadencijas. Jiems tarpti padeda partiniai sąrašai, kuriais užsitikrina sočią seimūno kėdę.
Lietuva - nustekenta valstybė, skęstanti milijardinėse skolose. Ypač jos padidėjo valdant konservatoriams, kai Andrius Kubilius tapo Ministru Pirmininku. Dalios Grybauskaitės paragintas, nesiskolino iš Pasaulio banko už mažesnes palūkanas, bet – iš JAV už 10 procentų. Tad dabar Lietuva kasmet palūkanoms išmoka milijardą litų...
Ateikite į referendumą ir balsuokite dėl Lietuvos ir jos žemės, dėl žmogiškojo orumo išlaikymo, kad referendumu galėtume spręsti valstybinės svarbos klausimus visa Tauta, ne saujelė „elito“, sėdinčio Seime. Jei neužsiregistravote iš anksto – ne bėda, tik reikės palaukti, kol bus patikrintas Jūsų paso galiojimas.
Ligija Tautkuvienė, JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ pirmininko pavaduotoja
