Apie 5G ryšio technologiją pastarosiomis dienomis išgirstame vis dažniau: tiek iš išmaniųjų telefonų pardavėjų, tiek ir iš mobiliojo ryšio operatorių bei pramonės atstovų. Visuomenėje netrūksta informacijos apie tai, kaip penktos kartos tinklas garantuos didžiulę interneto spartą ir pakeis ne vieną mūsų gyvenimo sritį, tačiau tuo pačiu – ir abejonių ar ši technologija nepakenks mūsų sveikatai. Tad kas gi iš tikrųjų yra tas 5G ir kaip geriau suprasti šią technologiją?
Tai tėra 4G evoliucija
Įvairios 5G ryšio tinklo galimybių demonstracijos ir netikėti panaudojimo scenarijai dažnai verčia galvoti, jog penktos kartos mobilusis ryšys yra visiškai nauja, nuo nulio sukurta technologija. Vis dėlto realybėje tai veikiau mus bemaž dešimtmetį supančio 4G evoliucija ir jau kurį laiką egzistuojančių ryšio techninių sprendimų mišinys.
Geriausias to pavyzdys – „MIMO“ technologija, leidžianti įrenginiui priimti ir perduoti informaciją iš kelių ryšio siųstuvų vienu metu. Jeigu turite naujesnį išmanųjį telefoną, tikėtina, jog jis prie 4G tinklo jungiasi naudodamas būtent ją. Be to, daugelio lietuvių namuose rastume ir „MIMO“ palaikantį Wi-Fi maršrutizatorių. Diegiant 5G taip pat bus pasitelkta ši technologija, o tokie sprendimai leis vienoje antenoje sutalpinti daugiau mažesnių siųstuvų. Beje, tai ne tik padidins interneto greitį, bet ir sumažins mobiliųjų duomenų kainą vartotojams, kadangi operatoriams prireiks mažiau įrangos, norint perduoti tą patį informacijos kiekį.
Šviesolaidis yra kitas pavyzdys, kad 5G yra sukurtas naudojant mus supančias technologijas. Šviesolaidinio interneto tinklas Lietuvoje buvo pradėtas diegti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Iš pradžių jis buvo laikomas didele retenybe ir prabanga, tačiau jau keletą metų optinis kabelis įvestas kone į kiekvieną namą didmiestyje. Būtent tokio tipo laidai tieks internetą ir 5G ryšio antenoms. Vienintelis skirtumas – jie bus našesni ir signalą gebės perduoti sparčiau.
Nekelia pavojaus sveikatai
Šiuo metu vykstant debatams dėl 5G plėtros, dažnai pasitelkiamas elektromagnetinės spinduliuotės pavojaus sveikatai argumentas. Panašios diskusijos vyko ir prieš keletą dešimtmečių, kai buvo pradėtas vystyti pirmasis mobiliojo ryšio tinklas, ir pasikartodavo prieš kiekvienos naujos jo kartos diegimą, todėl mokslininkai šią sritį tyrinėja jau eilę metų.
Reaguodama į visuomenės baimę, abejones išsklaidyti nusprendė JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), apžvelgusi aktualius per paskutiniuosius 11 metų atliktus mokslinius tyrimus. Ji nustatė, jog išmaniojo telefono radijo bangų spinduliuotė nekelia reikšmingo pavojaus sveikatai, jei šio prietaiso naudojimo laikas atitinka arba yra mažesnis už šiuo metu galiojančias normas.
Kitas svarbus faktas – per pastaruosius 30 metų nebuvo jokios nepaaiškinamų susirgimų epidemijos, kurią būtų galima sieti su vis didėjančiu išmaniųjų telefonų, veikiančių bet kokiu mobiliojo ryšio dažniu, naudojimu. Kadangi 5G ryšys yra jau daugelį metų veikiančios ketvirtos kartos tinklo evoliucija, o ne visiškai nauja technologija, saugu teigti, jog net ir jam išpopuliarėjus visuomenės sveikatai nekils didesnis pavojus nei dabar.
Vartotojo duomenys yra ne mažiau saugūs
5G vystymosi pradžioje pasigirdo svarstymų, jog telekomunikacijų įrangos gamintojai, siekdami maksimaliai padidinti ryšio spartą, galimai aplaidžiai pažiūrės į tinkle cirkuliuojančių duomenų saugumą, todėl iškils grėsmė vartotojų privatumui. Į šį pavojų rimtai pažvelgė Europos Sąjunga, išleidusi specialias 5G tinklų teisinio reguliavimo normas, apibrėžiančias reikalavimus duomenų apsaugai – griežtesnius, nei buvo taikomi 4G tinklui.
5G galima įsivaizduoti kaip pažeidžiamų vietų neturinčią tvirtovę – duomenys šifruojami visose tinklo grandyse, kas apsaugo tokią jautrią vartotojų informaciją, kaip tapatybė ir buvimo vieta. Tai yra vienas dalykų, kurių neatlieka 4G infrastruktūra. Be to, 5G duomenų šifravimas yra kur kas sudėtingesnis nei dabartinės tinklo kartos. Juos iššifruoti kvantiniam kompiuteriui prireiktų milijonų metų.
Kad minėto teisinio reguliavimo laikytųsi ir kiti 5G tiekėjai, Vokietijos Informacinės saugos biuras skatina Europos Sąjungą pasirinkti jau egzistuojantį ir rinkoje pripažįstamą „NESAS-CSA“ unifikuotu ES valstybių 5G tinklo saugumo sertifikatu. Tai padėtų geriau užtikrinti ES teisinio reguliavimo normų įgyvendinimą ir sumažintų tinklo diegimo procedūrų kainą.
