- Ech, gerai pas mus čia... Įsibėgi, strykt nuo uolos į vandenį - bumt...
- Gal pliumt?
- Na, jeigu potvynis, tai pliumt...
**
Iš deputato kalbos priešrinkiminės kampanijos metu:
- Išrinkę mane, jūs gausite tai, ko neturite, neturėjote ir niekada neturėsite!
**
Po milijonieriaus mirties visa šeima susirinko pas notarą, tikėdamasi palikimo. Notaras perskaitė testamentą: „Būdamas fiziškai pajėgus ir sveiko proto, visus pinigus išleidau iki mirties...“
**
Ežiukas atbėga pas žvėris ir šaukia:
- Chebra, mes gavom 10 sausainių - kiekvienam po 8!!
Vilkas sako:
- Ežy... Nebemoki skaičiuoti?
- Nieko nežinau, bet savo aštuonis jau suvalgiau.
**
Supykęs sūnus tėvams:
- Man nusibodo nuolat būti su jumis, visada grįžti nurodytu laiku! Noriu romantikos, laisvės, alaus, merginų! Aš noriu ir nebandykite manęs sulaikyti!
Sūnus ryžtingai eina prie durų, čia jį pasiveja tėvas.
- Tėve, sakiau - nebandykite manęs sulaikyti!
- Aš, sūnau, tavęs nestabdau, aš einu su tavimi!
**
Įprastinis rytas. Vyras ir žmona, nugyvenę daugybę metų, ką tik atsibudę pusryčiauja. Žmona visa susimąsčiusi žiūri į vyrą ir klausia:
- Klausyk, Petrai, tu vis dar mane myli?
- Klausyk, Ona, nesuprantu, negi tau būtina kiekvieną rytą sugadint nuotaiką?
**
Grįžęs namo, drabužių spintoj randu kažkokį poną… Tyliai užveriu duris ir ilgai stoviu kitoj pusėj. Širdin smelkiasi tylus džiaugsmas. Kitur taigi blakės, tarakonai įsimeta… Vadinas, čia geri namai.
**
- Petriuk, iš kur toks didelis guzas ant kaktos?
- Tai nuo galvojimo, mamyte.
- Kaip suprasti?
- Galvojau, kad Jonukas nepataikys į mane akmeniu.
**
Petriuko tėvai gauna mokytojos kvietimą į tėvų susirinkimą. Nusprendžiama, kad eis tėtis. Tėtis nueina į mokyklą ir ieško klasės, kurioje galėtų būti Petriukas. Prieina prie vienos, ant kurios durų parašyta „Labai geri vaikai“, įkiša tenai galvą, bet Petriuko nėra. Eina toliau. Randa klasę, ant kurios durų užrašas „Geri vaikai“. Bet ir ten Petriuko nėra. Toliau randa klasę, ant kurios durų parašyta „Blogi vaikai“. Neramiai jausdamasis praveria klasės duris, bet sūnaus tenai nėra. Eina toliau, randa klasės duris, ant kurių parašyta „Labai blogi vaikai“. Drebančiomis rankomis praveria duris, bet... Petriuko tenai nėra. Eina tolyn ir staiga prieina klasės duris, ant kurių didelėmis ir aiškiomis raidėmis užrašyta „PETRIUKAS“.
**
Sūnus prašo tėvą:
– Ar galėtum man šiam vakarui paskolinti mašiną?
Tėvas sūnui:
– O tai kam tau tada kojos?
– Viena stabdžiams spausti, kita – greičio pedalui.
**
Kai buvau mažas berniukas, meldžiausi Dievui, kad gaučiau dviratį. Bet po to paaugau ir supratau, kad Dievas dirba kitaip. Todėl dabar pavogiau dviratį, ir meldžiuosi Dievui, kad man atleistų.
**
Vieno mažo miestelio prokuroras teisme kviečia liudyti savo pirmą liudytoją - senutę. Pradeda apklausą:
- Misis Džouns, ar jūs mane pažįstate?
- Žinoma, kad jus pažįstu, misteri Viljamsai. Aš jus pažinojau dar mažą berniuką ir, tiesą pasakius, aš esu jumis nusivylusi. Jūs meluojate, esat neištikimas savo žmonai, manipuliuojate žmonėmis ir šlykščiai apkalbate. Jūs galvojat, jog esat didelis žmogus, bet jums tiesiog neužtenka smegenų, kad suprastumėt, jog esat tik menkas biurokratas...
Prokuroras šokiruotas. Nežinodamas, ką daryti toliau, jis pirštu parodo į advokatą, sėdintį kitam salės gale, ir klausia:
- Misis Džouns, o jūs pažįstate advokatą?
- Žinoma, kad taip. Aš jį irgi pažįstu nuo mažens. Jis tingus, nepakenčiamas ir turi problemų su alkoholiu. Jis nesugeba bendrauti su žmonėmis, o jo advokatų kontora - viena blogiausių mūsų valstijoje. Jau nekalbant apie tai, jog jis neištikimas savo žmonai su trimis skirtingomis moterimis. Beje, viena iš jų - jūsų, prokurore, žmona.
Advokatas - nei gyvas, nei miręs. Teisėjas pakviečia prieiti prokurorą ir advokatą ir tyliai tyliai:
- Jeigu kuris nors iš jūsų, idiotai, paklaus jos, ar pažįsta mane, aš jus abu pasiųsiu į elektros kėdę!
