Baltųjų rūmų įvesti tarifai į šalį importuojamai plieno ir aliuminio žaliavai kelia pavojų Jungtinių Valstijų dvišalei prekybai, kurios vertė 2017 metais siekė $5,225 mlrd., bei paskatino Amerikos prekybos partneres ruošti savo atsakomuosius mokesčius JAV produktams.

Jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs žengti lemiamą žingsnį ir nustatys 25 proc. tarifą plienui ir 10 proc. tarifą aliuminiui, didžiausios Amerikos prekybos partnerės, labai tikėtina, atsakys tuo pačiu.

Pavyzdžiui, Europos Sąjunga iš karto po šios žinios paskelbimo prisiminė savo 14 metų senumo sankcijų sąrašą prieš JAV, sudarytą 2004 metais, po to, kai Pasaulio prekybos organizacija (World Trade Organisation, WTO) paskelbė, kad JAV antidempingo įstatymas – taip vadinamoji Byrd pataisa – buvo nelegali. Dabar, nusitaikydama į €3,46 mlrd. ($4,3 mlrd.) vertės Amerikos prekių importą, ES planuoja nustatyti 25 proc. sieksiantį atsakomąjį mokestį plačiam diapazonui amerikietiškų prekių, įskaitant motociklus, džinsus, ryžius, apelsinų sultis ir burboną.

Kinija taip pat pradėjo specialųjį $1,1 mlrd. siekiančio JAV sorgo (sėjamojo augalo) importo tyrimą po to, kai Trumpas sausio mėnesį įvedė didžiulius tarifus saulės modulių ir skalbimo mašinų importui iš Kinijos. Pekinas taip pat svarsto galimybę įvesti tarifus iš Jungtinių Valstijų importuojamoms sojų pupelėms (ši importo dalis pernai metais siekė $13,9 mlrd.), kurios sudarė daugiau nei pusę Kinijoje auginamų galvijų raciono 2017-aisiais.

Toks prekybos karas gali kainuoti dešimtis tūkstančių darbo vietų Amerikos ūkininkystės sektoriuje, daugiausiai jų – tose valstijose, kurių balsai nulems 2018 m. kadencijos vidurio rinkimų rezultatus.

Daugiau informacijos apie Amerikos ir jos prekybos partnerių importą ir eksportą – infografike.