Žygis miškais
A Walk in the Woods
Režisavo: Ken Kwapis. Vaidina: Robert Redford, Nick Nolte, Emma Thompson, Mary Steenburgen, Nick Offerman
„Žygis miškais“ yra toks pats raminantis ir atpalaiduojantis, kaip ir skamba iš pavadinimo. Šis filmas yra linksmas ir gilus pasvarstymas apie tai, kas gali ir turi būti padaryta per gyvenimą. Ne ką mažesnis malonumas yra ir tai, kad pagrindinius veikėjus atlieka du apsukrūs seni vilkai, kurie, kaip ir jų personažai, yra nepasirengę paleisti praeities.
Robertas Redfordas vaidina realų rašytoją Billą Brysoną, pagal kurio knygą yra sukurtas šis filmas. Jaučiantis savo metus (beje, Brysonas pasakojamų įvykių metu buvo perkopęs 40-metį, o Redfordas jau yra įžengęs į devintą dešimtį), tačiau nemanantis, kad jo gyvenime jau viskas išbandyta ir patirta, Brysonas nusprendžia leisis į žygį per Apalačių trasą, nuo Džordžijos iki Meino, nors niekada gyvenime žygiais per daug nesidomėjo, nei juos praktikavo. Jo žmonai Catherine (Emma Thompson) tai kelia savaime suprantamą nerimą, ir ji primygtinai reikalauja, kad jis susirastų žygio partnerį.
Tačiau nė vienas Brysono bičiulių nėra toks pamišęs, kad leistųsi į tokią milžinišką kelionę, kol vieną dieną atsiliepęs telefonu jis išgirsta balsą, kurio negirdėjo jau ne vieną dešimtmetį. Apie jo planus išgirdo Stephenas Katzas (Nick Nolte), su kuriuo jie jaunystėje šlaistėsi po Europą, ir skambina pasakyti, kad keliaus kartu. Tik štai ar Brysonas nori, kad jo partneriu taptų neatsakingumu garsėjantis Katzas? Brysono abejonės dar labiau sustiprėja, kai jo tarpduryje pasirodo susivėlęs, sustorėjęs ir niurzgantis Katzas. Tačiau alternatyvų nėra, tad abu vyrai patraukia į kelią.
Tikrasis filmo malonumas – tai dviejų senų bičiulių bendravimas, prisiminimai apie senus gerus laikus, prarastą laiką ir šios kelionės iššūkius. Ricko Kerbo ir Billo Holdermano scenarijus įmeta keletą visiškai nereikalingų ir dėmesį blaškančių šalutinių istorijų kitų keliautojų forma, tačiau beveik visą laiką trunkantis ypatingas kalbėjimo-ėjimo, kalbėjimo-ėjimo ir kalbėjimo-ėjimo ritmas, vos kartais sustojant pažiūrėti į žvaigždes, yra tiesiog užburiantis ir visiškai įtraukiantis.
Teoriškai Redfordas šiam vaidmeniui yra per senas, tačiau jis, kaip visada, nepriekaištingai perteikia savo dialogo partiją. O Nolte nė trupučio neprarado savo fizinės vaidybos gebėjimų – tik jis gali paprastą pavargusio žmogaus griuvimą į lovą paversti monumentalia ir drauge jausminga akimirka. Šis duetas, kuris bendrai savo sąskaitoje turi keturias Oskaro nominacijas už vaidybą, pademonstruoja mums, kokia yra ta tikroji kinematografinė tarpusavio chemija, kuri atsiranda, kai aktoriai, regis, nė nevaidina, o tik būna.
Aišku, kyla pagunda į šį filmą žvelgti kaip į sąmoningai ir oportunistiškai sukurtą būtent tam laikui, kai šalyje smarkiai populiarėja žygiai – ar bent jau ypatingas susižavėjimas jais. Taip, kaip Cheryl Strayed autobiografinė knyga „Wild“ pastūmėjo visą skaitytojų kartą patraukti į Ramiojo vandenyno pakrantės žygių takus, tą patį padarė ir praėjusiais metais pasirodžiusi šios knygos adaptacija didžiajam ekranui su Reese Witherspoon pagrindiniame vaidmenyje. (Beje, parkų reindžeriai rengiasi keliautojų antplūdžiui į Apalačių trasą po to, kai ši juosta pasieks kino ekranus ir įkvėps naują keliauninkų bangą.)
„Wild“, be kitų dalykų, buvo giriamas už puikius ir didingus Kalifornijos panoramos vaizdus. Šis filmas taip pat pateiks puikių nuostabios gamtos kadrų iš dviejų keliauninkų žygio per šalies pietus. Tačiau tikrasis malonumas - tai ne Discovery Chanel verti vaizdai, o nuostabus ir vis stiprėjantis ryšys tarp dviejų keleivių. Taip, juostoje yra akimirkų, kai per daug nuklystama į sentimentaliąją pusę, tačiau iš esmės šis filmas panašesnis į žavią Davido Gordono Greeno duoklę Beketui – „Prince Avalanche“ su Paulu Ruddu ir Emile’iu Hirschu pagrindiniuose vaidmenyse.
