Saulės sistemoje gali būti dar 2 superplanetos?
Kaip jau rašėme anksčiau, neseniai išsiaiškinta, kad už Plutono gali egzistuoti milžiniška iki šiol neatrasta „Superžemė“. Tačiau dabar Madrido universiteto astronomų tandemas paskelbė, kad Saulės sistemos paribiuose gali klajoti net dvi tokios planetos-milžinės.
Astronomai Carlosas ir Raulis de la Fuente Marcosai dar kartą peržiūrėjo už Plutono skriejančių smulkiųjų uolinių objektų trajektorijų duomenis ir aptiko papildomų intriguojančių detalių. Pavyzdžiui, mažos objektų grupelės skrieja praktiškai identiškomis trajektorijomis, kurias sulygiuoja mažiausiai du milžiniški objektai. Kitaip tariant, tas Saulės sistemos „aveles“ kažkas „gano“.
Užfiksuoti šias numanomas planetas bus sudėtinga. Smulkieji objektai skrieja elipsės formos orbitomis, o atrasti jie buvo tik tada, kai atsidūrė arčiausiai Saulės. Tai reikštų, jog neatrastos milžiniškos planetos aplink Saulę judėtų nepaprastai lėtai ir būtų beviltiškai blausios. Įžiūrėti tokias net ir kosminiu optiniu teleskopu būtų beveik neįmanoma.
„Tad nieko stebėtino, kad niekas jų iki šiol taip ir neatrado“, – teigia C. de la Fuente Marcosas.
Giliai po žeme slypi milžiniškas vandenynas
Žemės gelmėse slypi milžiniškas vandens rezervuaras, tris kartus didesnis už visus Žemės vandenynus. Vanduo slypi vienoje iš mineralo formų - ringvudite, kuris yra 700 km po žeme esančioje mantijoje (karštų akmenų sluoksnyje tarp Žemės paviršiaus ir jos branduolio). Naujasis atradimas remia hipotezę, kad vanduo išsiliejo iš mūsų planetos vidaus.
„Atradimas yra tvirtas įrodymas, kad vanduo atsirado iš pačios Žemės“, – sako Stevenas Jacobsenas iš Šiaurės vakarų universiteto Evansone, Ilijojuje. Milžiniškas vandens sluoksnis gali reguliuoti paviršiuje esančius vandenynams, ir paaiškinti, kodėl per milijonus metų vandens kiekis juose nepakito.
S.Jacobseno komanda naudojo 2 000 seismometrų, kad pamatuotų seismines bangas, kurias sukėlė daugiau nei 500 ugnikalnių išsiveržimų. Šios bangos juda per Žemės vidų, ir gali būti užfiksuojamos Žemės paviršiuje.
Išmatuodama bangų greitį skirtinguose gyliuose, komanda galėjo nustatyti, per kokius uolienų sluoksnius šios bangos judėjo. Apie tai, kad po Žeme yra vandens, buvo suprasta iš sulėtėjusių bangų dažnių, nes per šlapias uolienas bangos juda lėčiau.
50 proc. amerikiečių tiki sąmokslo teorijomis
Net pusė JAV gyventojų tiki mažiausiai viena populiaria sąmokslo teorija. Anot Čikagos universiteto tyrėjų Erico Oliverio ir Thomaso Woodo, bendri keturių tyrimų, atliktų 2006-2011 m. laikotarpiu, rezultatai rodo, kad tikėjimas sąmokslo teorijomis yra toks pats stiprus dabar, kaip ir seniau.
„Pusė Amerikos visuomenės nuosekliai palaiko bent vieną sąmokslo teoriją, o daugelis populiarių sąmokslo teorijų yra diferencijuojamos pagal ideologines ir socialines gaires“, - rašo mokslininkai.
„Šie rezultatai pademonstruoja ir plačiai paplitusį susižavėjimą sąmokslo teorijomis kaip politinių įvykių aiškinimu, ir suteikia naują požiūrį į jėgas, formuojančias visuomenės nuomonę bei Amerikos politinę kultūrą“, - teigia jie.
Tyrimų duomenimis, 19 proc. amerikiečių tiki, kad Rugsėjo 11-osios įvykius suorganizavo vyriausybė, 25 proc. yra įsitikinę, kad ekonominė krizė kilo dėl nedidelės Volstryto bankininkų politinės klikos, o 11 proc. netgi mano, kad prie energiją taupančių elektros lempučių neseniai pereita todėl, kad naujosios lemputės paverčia žmones paklusnesniais ir lengviau kontroliuojamais.
Neapolyje rastas „Drakulos“ kapas
Italijoje rasta galima liūdnai pagarsėjusiam XVI a. Rumunijos tironui Vladui Drakulai priklausanti kapavietė. Pagrindinis rašytojo Bramo Stokerio sukurto kultinio vampyro Drakulos įkvėpėjas grafas Vladas Tepešas buvo vienas labiausiai bijomų žmonių to meto Transilvanijoje.
Manoma, kad Tepešas 1476 m. žuvo kaudamasis mūšio lauke, tačiau jo paskutinio poilsio vieta iki šiol buvo laikoma paslaptimi. Dabar tyrėjai mano, kad „kuolų princas“ galėjo išgyventi mūšį ir po jo turkų būti paimtas į nelaisvę. Manoma, kad jo dukra Maria sumokėjo išpirką, kad jie jį paleistų ir nugabentų į Italiją.
Šią versiją palaiko ir neseniai vienose Neapolio kapinėse, kuriose yra palaidota ir grafo dukra su žentu, rastas paminklas, kurį puošia su Transilvanija siejami simboliai.
„Kai pasižiūri į bareljefų skulptūras, simbolizmas yra akivaizdus, - sako istorikas Raffaello Glinni. – Drakonas reiškia Drakulą, o du priešais esantys sfinksai reprezentuoja Tėbų miestą, dar vadinamą „Tepeš“. Šiais simboliais - Drakula Tepešas - parašomas paties grafo vardas.“
O kol kas tyrėjai laukia miesto leidimo toliau tirti šį kapą.
Išgąsdino nepaprasta pilnatis
Tai nėra klastotė - šis nuotraukoje matomas mėnulio vaizdas buvo nufotografuotas Švedijoje. Maža to, NASA Žemuogių (arba Rožių) pilnaties pasirodymo proga šį kadrą išrinko dienos kadru ir paaiškino, kodėl mėnulis šioje nuotraukoje yra toks neįtikėtinai milžiniškas.
Šis fenomenas žinomas jau seniai ir vadinamas mėnulio iliuzija. Vis dėlto jos priežastys suprantamos gana skurdžiai. Žinoma tiek, kad iliuzija nesusijusi su atmosferos optiniais efektais.
Birželio 13 d. stojusi mėnulio pilnatis tradiciškai vadinama Žemuogių pilnatimi (arba Rožių pilnatimi), nes maždaug tokiu metu prinoksta pirmosios žemuogės ir pražysta pirmieji rožių žiedai.
Šįkart penktadienio 13-osios pilnatis buvo ypatingai graži ir didelė, nes kaip tik dabar Žemės palydovas yra perigėjuje – artimiausiame Žemei orbitos taške.
Tryliktosios mėnesio dienos penktadienį pilnatis pasitaiko ne taip jau ir retai. Bet kad tokią dieną mėnulis atsidurtų dar ir arčiausiai Žemės – retenybė. Paskutinį kartą taip nutiko 1919 m. birželio 13 d. O kitą kartą taip nutiks tik po 2098 birželio 13 d., tad sulaukėme išties neeilinio penktadienio.
Dinozaurai nebuvo šaltakraujai
Mokslininkai mano pagaliau atradę atsakymą į amžiaus senumo klausimą apie tikrąją dinozaurų kraujo kilmę. Metų metus ekspertai aiškinosi, ar šie paslaptingi priešistoriniai gyvūnai buvo šiltakraujai, ar šaltakraujai.
Kadangi dinozaurai yra reptilijos, iš pradžių buvo manoma, jog jie taip pat buvo šaltakraujai, tačiau sužinant vis daugiau ir daugiau faktų apie jų elgseną tapo vis akivaizdžiau, kad jie iš tikrųjų turėjo būti šiltakraujai – visai, kaip ir žinduoliai.
Tačiau dabar Naujosios Meksikos universiteto mokslininkai aukštyn kojomis apvertė abi šias hipotezes, išsiaiškinę, kad dinozaurai tikriausiai nebuvo nei šaltakraujai, nei šiltakraujai, tačiau jų abiejų hibridai.
Tyrimo metu buvo analizuojamas santykis tarp ir dabar egzistuojančių, ir jau išnykusių įvairių stuburinių gyvūnų rūšių vystymosi greičio ir energijos sunaudojimo, o šie duomenys vėliau buvo lyginami su dinozaurų fosilijų augimo žiedais siekiant išsiaiškinti jų metabolizmo rodiklius.
Mokslininkų teigimu, tokio paties tipo kraujas vis dar gali būti randamas ir šiandien – jį turi tokios rūšys kaip rykliai, vėžliai ir tunai.
