Baltaodžių milijonierių dalis Jungtinėse Valstijose per pastarąjį ketvirtį amžiaus padvigubėjo, ir dabar 1 iš 7 baltaodžių šeimų turi daugiau nei $1 milijoną turto, atskleidžia naujausi Federalinio Rezervo duomenys.
15 proc. baltaodžių šeimų šiandien gali vadintis milijonieriais, palyginus su 7 proc. 1992 m. FED atliktoje Vartotojų finansų apklausoje. Toks drastiškas baltaodžių milijonierių skaičiaus augimas atspindi didėjančią ekonominę atskyrą. 2016 m. paaiškėjo, kad vos vienas procentas turtingiausių šalies namų ūkių kontroliuoja 24 proc. viso šalies gyventojų turto – tai yra rekordiškai aukštas lygis.
Ši situacija taip pat atskleidžia vis gilėjančią rasinę nelygybę. Daugiau nei $1 milijoną turto turinčių juodaodžių ir lotynoamerikiečių namų ūkių dalis nuo pat 1992-ųjų išlieka panaši, ir siekia maždaug 2 proc.
„Mes pastebime ir augančią turtinę nelygybę tarp baltaodžių, tačiau baltaodžių grupė yra taip smarkiai išsiveržusi į priekį, kad juodaodžių elito klasė nė iš tolo neprilygsta baltaodžių elito klasei“, - tyrimo rezultatus vertina Darrickas Hamiltonas, ekonomistas iš Naujosios mokyklos Niujorke.
Remiantis dabartinėmis tendencijomis, atrodo, kad toks baltaodžių turto augimas bus pastebimas ir ateityje. Pavyzdžiui, baltaodžių šeima, turinti $930,000 turto 2016 m., po ketverių metų gali tikėtis turėti jau daugiau nei $1 milijoną turto, teigia Hamiltonas (vidutinės baltaodžių namų ūkio pajamos 2016-aisiais siekė $171,000).
Baltaodžių šeimos taip pat smarkiai lenkia afroamerikiečius ir lotynoamerikiečius pagal kelis pagrindinius turto rodiklius: būsto įperkamumą, investicijas ir paveldėjimą.
Didžiąją dalį baltaodžių turto augimo per pastaruosius dvejus dešimtmečius sudarė jų finansinių išteklių padvigubėjimas, įskaitant akcijas ir obligacijas, o taip pat pensijų kaupimo sąskaitos, atskleidžia „Washington Post“ atlikta FED duomenų analizė.
Baltaodžių šeimos dukart labiau nei juodaodžių ar lotynoamerikiečių šeimos yra linkusios turėti akcijų ar kitokių tokio tipo pajamų. 60 proc. baltaodžių namų ūkių investuoja akcijų biržoje, kai tą patį darė tik mažiau nei trečdalis juodaodžių ir lotynoamerikiečių namų ūkių, rodo FED duomenys.
Tarp amerikiečių šeimų, investavusių akcijų biržoje, vidutinė jų investicijų vertė 2016-aisiais pakilo $50,000, rodant atsigavimą po Didžiosios recesijos. Juodaodžių ir lotynoamerikiečių investicijų vertė taip pat augo, bet išliko žemiau 2007-ųjų lygių ir siekė maždaug $12,000.
Būsto įperkamumas pastaraisiais metais baltaodžių tarpe taip pat išaugo – beveik trys ketvirčiai baltaodžių šeimų turėjo nuosavą būstą, tačiau tą patį pasakyti galėjo mažiau nei pusė juodaodžių ir lotynoamerikiečių šeimų. Net ir tais atvejais, kai pastarieji turėjo nuosavą būstą, mažumų įperkamas būstas buvo mažesnės vertės – iš dalies dėl rasistinių praktikų, kurios užkerta jiems kelią įsigyti būstą daugelyje baltaodžių gyvenamų rajonų.
„Jeigu esate juodaodis būsto savininkas, tuomet yra labiau tikėtina, kad jūsų būstas bus mažesnės vertės dėl rajonų segregacijos, – sako Valerie Wilson, Ekonominės politikos instituto rasinės, etninės ir ekonominės programos direktorė. – Juodaodžiai negali pirkti būsto baltaodžių bendruomenėse, kur būsto vertė auga greičiau.“
Tai lėmė, kad vidutinė būsto vertė baltaodžių šeimose 2016-aisiais buvo daugiau nei dvigubai aukštesnė nei juodaodžių ar lotynoamerikiečių šeimose. Baltaodžių šeimos taip pat yra labiau linkusios bėgant laikui pakeisti savo būstą į prabangesnį, kai tuo tarpu juodaodžių šeimos yra labiau linkusios netekti savo namų arba nugyventi tame pačiame name visą gyvenimą, sako Brendanas O‘Flaherty, Kolumbijos universiteto ekonomistas, besispecializuojantis rasių ekonomikoje.
„Pirmojo, pradinio, namo idėja yra griežtai baltaodžių šeimų fenomenas“, - sako jis.
Juodaodžių ir lotynoamerikiečių šeimos taip pat kur kas rečiau paveldi turto negu baltaodžiai. Ketvirtadalis visų baltaodžių namų ūkių teigė paveldėję turto, palyginti su 8 proc. juodaodžių ir 5 proc. lotynoamerikiečių.
Praėjusią savaitę pristatytas respublikonų mokesčių planas greičiausiai tik dar labiau padidins šalyje augančią ekonominę atskyrą, praturtindamas tik pačius turtingiausius amerikiečius, rodo Urban-Brookings mokesčių politiko centro analizė, kurią atliko nepriklausomi ekspertai.
