Butanas nerimauja dėl savo trapios ekosistemos[/caption]
Maču Pikču, Peru
2016-aisiais Maču Pikču kiekvieną dieną aplankydavo vidutiniškai po 5 000 žmonių – dvigubai daugiau nei rekomenduoja UNESCO. Nuo praėjusių metų liepos Peru vyriausybė įvedė naujas lankymo valandas – ryte nuo 6 val. iki vidurdienio, ir nuo vidurdienio iki 5.30 val. vakaro. Nuo 2014-ųjų valdžia taip pat reikalauja, kad visi turistai Maču Pikču lankytųsi tik su oficialiu gidu. Nors tokiais apribojimais siekiama sumažinti grūstis, jų poveikio bent jau kol kas nematyti.
Galapagų salos, Ekvadoras
Apsaugoti vieną žymiausių gamtos ekosistemų pasaulyje yra sudėtinga užduotis Ekvadoro vyriausybei, kuri leidžia Galapagų salų lankytojams išsilaipinti tik specifinėse vietose bei reikalauja, kad turistus visuomet lydėtų gidas. Vis dėlto, praėjusiais metais valdžia įvedė papildomas taisykles siekiant, kad ši Ekvadoro provincija išsaugotų savo nesugadintas gamtos sąlygas. Dabar, prieš patekdami į šią vietą, lankytojai privalės parodyti savo atgalinio skrydžio bilietus, turėti rezervaciją viešbutyje ar rašytinį patvirtinimą iš piliečio, pas kurį yra apsistoję, o taip pat specialią tranzito kontrolės kortelę. Kol kas nėra aišku, kada tiksliai įsigalios naujieji reikalavimai.
Barselona, Ispanija
Katalonijos sostinę 2016 m. aplankė 34 mln. turistų, arba 25 proc. daugiau nei 2012-aisiais. Tai lėmė vietos gyventojų pyktį ir prieš turizmą nukreiptų grafiti pasirodymą. Pernai rugpjūtį protestuotojai netgi šturmavo Barselonetos paplūdimį, smerkdami turistų elgesį ir tai, jog kai kurie sangrijos padauginę užsieniečiai paplūdimyje leidžia ištisas naktis. Vietiniai ypač piktinasi tuo, kad tokios nuomos paslaugos kaip „Airbnb“ lėmė smarkų jų mokamos nuomos brangimą, mat dabar šeimininkas kur kas labiau apsimoka savo būstus nuomoti ne Barselonos gyventojams, bet užsieniečiams. Dabar miesto vyriausybė priėmė įstatymą, apribojantį turistams skirtų lovų skaičių mieste, tikintis tokiu būdu išspręsti šią problemą.
Dubrovnikas, Kroatija
UNESCO grasinant atimti iš miesto pasaulio paveldo statusą dėl ekstremalių spūsčių, Dubrovnikas nusprendė imtis drastiškų priemonių, kad apribotų turistų srautus. Dabar miestas sumažino apžiūrėti jo XV a. senamiestį galinčių žmonių skaičių iki 4 000 per dieną – palyginimui, 2016-ųjų rugpjūtį tokių lankytojų priskaičiuota vidutiniškai po 10 388 per dieną, iš kurių didžiąją dalį patraukė tai, jog būtent šiame mieste buvo filmuojamas populiarusis serialas „Sostų žaidimas“ („Game of Thrones“). Miesto meras taip pat paskelbė apie planus sumažinti į senovinį uostą priimamų kruizinių laivų skaičių. Beveik 800 000 žmonių išsilaipino Dubrovnike iš kruizinių laivų 2016 m., o dauguma jų mieste viešėjo vos iki trijų valandų.
Venecija, Italija
Nebepakentę asmenukių lazdomis ginkluotų turistų ant Rialto tilto ir kruizinių laivų, maršrutuojančių pirmyn ir atgal Giudeccos kanalu, Venecijos žmonės pernai metais surengė protestą prieš augančius turizmo srautus mieste. Masinis turizmas lėmė, kad nuolatinių Venecijos gyventojų skaičius susitraukė vos iki 55 000, o kiekvienais metais čia apsilanko maždaug po 30 mln. lankytojų. Dabar vyriausybė svarsto planus nebeleisti kruiziniams laineriams patekti į Giudeccos kanalą ir vietoje to atidaryti jiems naują, ilgesnį kelią į žymiąją lagūną.
Skajaus sala, Škotija
2017-aisiais didžiausios Škotijos salos valdžia pranešė, kad jos infrastruktūra nebepakelia tūkstančių turistų siauriems keliams daromo spaudimo, lankytojams autobusais ir automobiliams keliaujant pažiūrėti tokių gamtos stebuklų kaip žmogaus rankos nepaliesti „fėjų“ kriokliai, žymusis saulėlydžių stebėjimo taškas Elgole ir įspūdingasis Storo senis – 60 metrų aukščio bazalto stulpas. Nenuostabu, kad nuostabaus grožio salos gyventojai ėmė nebepakęsti nuolatinio triukšmo, spūsčių ir nederamo lankytojų elgesio, tokio kaip šlapinimasis viešose vietose. Dabar salos policija prašo turistų čia nebevykti, nebent jie jau turi užsirezervavę kambarį ar apartamentus.
Santorinas, Graikija
Yra vos kelios vietos pasaulyje, kur saulėlydis būtų toks įspūdingas kaip Santorine, tačiau ši mažytė Graikijos sala artėja prie lūžio taško. Beveik 2 milijonai žmonių čia apsilankė 2017-aisiais, iš jų 850 000 – kruiziniais laivais, teršiančiais nuostabaus grožio kalderą, kurių keleiviai saloje pabūna vos po kelias valandas. Dabar miesto meras apribojo lankytojų skaičių iki 8 000 per dieną, tačiau turizmo bumas gali lemti, kad Santorinas greitai neteks savo natūralaus grožio.
Butanas
Nors šalis didžiuojasi savo „aukštos kokybės, žemų padarinių“ turizmo politika ir apmokestina lankytojus nuo $200 iki $250 per dieną, priklausomai nuo metų laiko, vis daugėja nerimo dėl to, kaip augantis lankytojų skaičius paveiks šią mažytę Himalajų karalystę. Vietos gyventojai jau yra sunerimę dėl aplinkosaugos padarinių gležnai Butano ekosistemai, o taip pat dėl priklausomybės nuo užsieniečių turistų.
Tadžmahalas, Indija
Net 8 milijonai turistų kiekvienais metais aplanko Tadžmahalą, iš kurių pusę sudaro užsieniečiai. Tai lemia milžiniškas grūstis ir chaosą geriausiai žinomame pasaulio mauzoliejuje. Dabar, geltonuojant baltam marmurui, o teršalams skverbiantis į šalia tekančią Jamunos upę, jau svarstomi planai apriboti lankytojų srautus. Valdžia nori sumažinti vietiniams lankytojams parduodamų bilietų skaičių iki 40 000 per dieną. Tiesa, užsieniečiams, kurie už bilietus moka kur kas daugiau, tokie apribojimai kol kas nėra svarstomi.
Everesto kalnas, Nepalas
Vietiniai šerpai jau seniai nerimauja dėl turizmo bumo padarinių aukščiausiam pasaulio kalnui. 2015-aisiais jau apribojęs leidimų išdavimą tik alpinistams su aukštalipystės patirtimi, dabar Nepalas žengė dar vieną žingsnį, priimdamas kontroversišką sprendimą uždrausti į Everestą ir kitus Himalajų kalnus kopti žmonėms su negalia (išskyrus su mediko leidimu) ir vieniems asmenims (nebent juos lydi gidas). Pareigūnai teigia, kad naujaisiais reikalavimais tikimasi sumažinti nelaimingų atsitikimų ir žūčių skaičių.
Antarktida
Antarktida dažnai vadinama paskutiniu tikru laukinės gamtos kampeliu Žemėje, ir aplinkosaugininkai jau ilgą laiką nerimauja dėl jam daromos turistų įtakos. Šiandien aplink pietinį žemyną plaukiantiems laivams neleidžiama gabenti daugiau nei 500 keleivių, bet turistų skaičius Antarktidoje tolygiai auga. Vien per 2016-2017 m. sezoną čia apsilankė 44 367 turistai, ir tai didina nerimą dėl potencialaus pietų poliaus išnaudojimo bei grėsmės ekosistemai.
