Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro šeštadienį šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį – praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Jungtinių Valstijų žvalgybos pareigūnai įspėjo, kad ši Pietų Amerikos valstybė gali būti ties kracho slenksčiu.
Nauji įsipareigojimai, kuriuos Maduro prisiėmė šį savaitgalį, leis jam „stabilizuoti mūsų šalį ir stoti akistaton su tarptautinėmis ir nacionalinėmis grėsmėmis mūsų tėvynei“, sakė prezidentas, nedetalizuodamas, kokiu būdu jis ketina pasinaudoti naujomis savo galiomis.
Šalis jau kuris laikas kenčia nuo vis didėjančios infliacijos, susitraukusios ekonomikos, nuolatinio maisto deficito ir elektros taupymo krizės, dėl kurios valstybės tarnautojai pastaruoju metu dirba tik po dvi dienas per savaitę, o prezidentas netgi asmeniškai paragino moteris nebedžiovinti plaukų elektriniais džiovintuvais ir tokiu būdu taupyti energiją.
Nors gruodžio mėnesį opozicija milžiniška balsų persvara laimėjo parlamentinius rinkimus ir šiuo metu planuoja referendumą, kuriuo Maduro būtų galima atšaukti iš pareigų, prezidentas pažadėjo likti poste visą savo kadenciją, kuri turi baigtis 2019 m. Vis dėlto Vašingtone su žurnalistais kalbėję du JAV žvalgybos pareigūnai sakė, kad yra labai tikėtina, jog Maduro jau nebeilgai išlaikys galią.
Buvusiam Venesuelos prezidentui Hugo Chavezui artimas kairiojo krašto sąjungininkas, 53-ejų Maduro, į valdžią atėjo po to, kai „Bolivaro revoliucijos“ pradininkas mirė nuo vėžio. Tačiau visuomenėje manoma, kad jam smarkiai trūksta Chavezo charizmos ar to pelno iš naftos, kuris finansavo jo reformas. Vis didėja tikimybė, kad anksčiau autobuso vairuotoju dirbęs politikas gali būti nuverstas iš posto, jo kolegoms nerimaujant, kad jis „teršia“ Chavezo atminimą, kalbėjo neįvardinti JAV žvalgybos pareigūnai.
60 dienų truksianti nepaprastoji padėtis buvo paskelbta praėjus savaitei po to, kai protestuotojai, pasisakantys už jo pašalinimo referendumą, ėmėsi smurto ir apmėtė policiją akmenimis, o ši savo ruožtu paleido į juos ašarines dujas.
Didžiausia Venesuelos problema ir toliau išlieka ekonomika, smarkiai susitraukusi praėjusiais metais, ir toliau besitraukianti šiemet. Infliacija jau siekia triženklį skaičių, ir šiais metais turėtų išaugti dar 700 proc., kas gali reikšti, jog vyriausybė nebeturės pinigų net apmokėti naujų kupiūrų spausdinimą.
Vis didėjant ir maisto deficitui, valandinės eilės prie parduotuvių daugumai gyventojų tapo kasdienio gyvenimo dalimi, o plėšikavimai taip pat darosi vis dažnesni, gaujoms vagiant miltus, viščiukus ir netgi apatinius drabužius. Ilgalaikės sausros taip pat lėmė elektros energijos trūkumą nuo hidroelektrinių priklausomoje šalyje. Kritikų teigimu, visas šias problemas dar labiau pagilino prastas vyriausybės darbas ir investicijų trūkumas.
Vyriausybė į elektros energijos trūkumą sureagavo pasukant laikrodžius valanda į priekį, uždarant mokyklas penktadieniais, suteikiant penkių dienų per savaitę išeigines valstybės tarnautojams ir netgi pačiam Maduro dalijantis elektros taupymo patarimais.
Venesuelos sostinė Karakasas pastaruoju metu yra tapusi vienu pavojingiausiu pasaulio miestų, žmonėms netgi paliekant grynuosius pinigus namuose, kai jie laukia eilėse prie parduotuvių, ir pasiunčiant giminaičius jų atnešti paskutinę minutę, tokiu būdu siekiant išvengti vagysčių.
„Ledas pamažu lūžta. Akivaizdu, kad artėja krizė, - sakė anonimu norėjęs likti JAV pareigūnas. – Mūsų daromas spaudimas šios problemos neišspręs.“
Maduro vyriausybę – ir pačią Venesuelą – galėtų išgelbėti tik naftos kainų augimas ar šviežia finansinė parama, galbūt iš Kinijos investuotojų, tačiau kol kas į tai specialistai deda labai mažai vilčių.
JAV vyriausybė taip pat baiminasi, kad gali pasikartoti 1989 m. scenarijus, kai naftos kainų smukimas taip pat įžiebė mirtinas riaušes, per kurias žuvo daugiau nei 300 žmonių.
Tuo tarpu Maduro tokias kalbas vadina sąmokslu prieš jo šalį. „Vašingtonas daro tai, ko prašo Venesuelos fašistai dešinieji“, - sakė jis per televiziją transliuotoje kalboje.
Karinės intervencijos klausimas yra labai jautri tema Venesueloje, kadangi Vašingtonas kone visoje Lotynų Amerikoje, nuo Čilės iki Nikaragvos, yra vykdęs tiek slaptas, tiek atviras intervencijas. Venesuela vis dar piktinasi Amerikos vyriausybės parama sukilėliams, kurie 2002 m. nesėkmingai bandė nuversti Chavezą.
Maduro vyriausybę – ir pačią Venesuelą – galėtų išgelbėti tik naftos kainų augimas ar šviežia finansinė parama, galbūt iš Kinijos investuotojų, tačiau kol kas į tai specialistai deda labai mažai vilčių.
