Visuomenėje įprasta manyti, kad alkoholizmas yra tipiška vyriška problema. Juk išvysti gatvėje šlitiniuojantį vyriškį nėra taip jau keista. Tačiau jei problema nebado akių, dar nereiškia, kad jos nėra, dar baisiau – ji egzistuoja, tik labiau užslėpta nuo aplinkinių akių. Gerianti moteris visuomenėje yra daug labiau smerkiama nei geriantis vyras. Alkoholis vyro atžvilgiu dažniau suvokiamas kaip savotiško vyriškumo, atsipalaidavimo priemonė, tuo tarpu moters atveju tai vadinama moraliniu nuosmukiu, degradacija ir panašiai. Pasirodo, tokių „degradavusių“ moterų yra gerokai daugiau nei geriančių vyrų. Ir klaidinga manyti, kad tai tik žemesnio socialinio sluoksnio moterų problema – vis daugiau alkoholio suvartoja aukštąjį išsilavinimą turinčios, mieste gyvenančios, emancipuotos moterys. Negana to, Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas įrodė, kad būtent išsilavinusios moterys gerokai labiau linkusios išgėrinėti nei žemesnį išsimokslinimą turinčios. Tyrimo autorės Francesca Borgonovi ir Maria Huerta tokiam paradoksui pateikia kelis paaiškinimus: išsilavinusios, karjeros siekiančios moterys linkusios vėliau turėti vaikų, jų socialinis gyvenimas yra gerokai aktyvesnis (vakarėliai, pietūs prie vyno taurės su verslo partneriais ir pan.), be to, jos dažnai dirba „vyriškuose“ kolektyvuose, kur išgėrimas nelaikomas nuodėme. Tyrimai atskleidė, kad aukštojo mokslo diplomus turinčios moterys net 86 % labiau linkusios išgėrinėti kas dieną nei žemos kvalifikacijos darbininkės.
Į moterų išgėrinėjimą įprasta numoti ranka, nes jos dažniau renkasi silpnus, „nekaltus“ alkoholinius gėrimus – kokteilius, alų, sidrą, vyną. Tačiau pasirodė, kad 30-40 % dėl alkoholio vartojimo turinčių problemų asmenų JAV sudaro moterys (Lietuvoje probleminis alkoholio vartojimas nustatytas 48 % vyrų ir 16 % moterų). Dažnai išgeriančioms moterims priklausomybė nuo alkoholio išsivysto gana greitai: per 1–3 metus. Tyrimais nustatyta, kad 13 % moterų JAV išgeria daugiau nei 7 alkoholinius gėrimus per savaitę, o tai yra daugiau nei rekomenduoja Sveikatos departamento nustatytos gairės. Pagal jas, vidutinis gėrimas yra tada, kai per dieną suvartojamas ne daugiau nei vienas alkoholinio gėrimo vienetas. Pasaulinė sveikatos organizacija nustatė, kad saugus išgeriamo alkoholio kiekis neturėtų būti didesnis kaip 2 vadinamieji standartiniai alkoholio vienetai (SAV) per dieną (1 SAV laikoma 10 ml gryno etilo alkoholio). Šį kiekį atitiktų stiklelis (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 % stiprumo alaus. Rizikingu laikomas vartojimas, kada moteris per savaitę išgeria daugiau kaip 14 SAV, o vyrai – daugiau kaip 21 SAV. Pateiktas SAV skaičius yra orientacinis – kai kuriems asmenims ir tokie alkoholio kiekiai gali paskatinti priklausomumo atsiradimą.
Sunkios gyvenimo situacijos, neišsprendžiamos problemos, traumos, vienatvė, netinkama profesija, draugų ar kolegų įtaka, emocinis nestabilumas – visa tai gali skatinti alkoholio vartojimą ir priklausomybės nuo jo formavimąsi. Dauguma moterų socialiai labiau pažeidžiamos negu vyrai, tad joms alkoholis tampa problemų sprendimo būdu, ypatingai kai manoma, kad jis nepastebimas visuomenėje (juk gerti galima užsidarius vienai namuose). Riziką piktnaudžiauti alkoholiu gali padidinti vaidmens (žmonos, motinos ar darbuotojos) praradimas. Niekada netekėjusios ar išsiskyrusios moterys labiau linkusios girtauti, negu ištekėjusios ar našlės. Dažnai moterys geria dėl tam tikrų emocinių problemų, streso, nerimą bei nesaugumą skatinančios aplinkos.
Misūrio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, net 30 % 18–24 metų amžiaus jaunuolių vietoj maisto renkasi alkoholį, o merginos šitaip elgiasi net tris kartus dažniau nei vaikinai. 36 % nuo alkoholizmo besigydančių moterų turi polinkį į anoreksiją, nuo alkoholio priklausomos ir trečdalis bulimija sergančių pacienčių. Daugelis moterų alkoholiu piktnaudžiauti pradeda menopauzės prieangyje, kai jaučia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Iš pradžių jos išgeria norėdamos atsipalaiduoti, sumažinti stresą, įtampą, tačiau palaipsniui darosi vis sunkiau save kontroliuoti. Girtauti dažniau pradeda moterys, kurių šeimose buvo ar yra alkoholikų. Kai kurios merginos viliasi, jog „po vestuvių viskas pasikeis“ ir tuokiasi su alkoholį pamėgusiais vyrais. Deja, tokie vyrai geria vis daugiau ir daugiau, o į bedugnę drauge tempiasi ir žmoną – taigi neturėtų stebinti, kad vidutiniškai beveik pusė alkoholikių teigia, kad geria palaikydamos kompaniją vyrui ar draugui.
Moterys labiau negu vyrai rizikuoja nukentėti nuo su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Jos apsvaigsta išgėrusios mažesnį kiekį alkoholio. Taip yra todėl, kad moters organizme bendras vandens kiekis yra mažesnis nei vyro. Kadangi alkoholis vienodai pasklinda po visus kūno skysčius, moters organizme jo koncentracija būna didesnė negu vyro. Be to, moterų skrandžiuose mažiau alkoholio dehidrogenazės (specialus fermentas, neutralizuojantis į organizmą patekusį alkoholį) – tai gali prisidėti prie augančios alkoholio koncentracijos kraujyje bei su tuo susijusių padarinių. Verta paminėti ir tai, kad menstruacinio ciklo metu lytinių hormonų svyravimai gali paveikti alkoholio metabolizmo greitį.
Lėtinis piktnaudžiavimas alkoholiu moteris paveikia labiau negu vyrus. Moterų alkoholikių mirtingumas 50–100 % didesnis negu vyrų alkoholikų. Jos dažniau miršta dėl savižudybių, su alkoholio vartojimu susijusių nelaimingų atsitikimų, kraujotakos sutrikimų, kepenų cirozės. Moterų alkoholikių psichinis nestabilumas gana ryškus. Dažnai atsiranda minčių apie savižudybę, kurias gali lydėti realus bandymas nusižudyti. Moterims alkoholikėms išauga demencijos rizika. Jos dažnai praranda profesiją, dirba nekvalifikuotą darbą ar tampa bedarbėmis.
Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Fetalinis alkoholio sindromas sukelia vaikui sunkių, nesugrąžinamų pakenkimų. Iš visų nėštumo metu vartojamų medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs ir turi didžiausią medicininę reikšmę. Būsimam vaikeliui labai svarbu, kad nėščioji visai atsisakytų alkoholio vartojimo.
Daugelis žino, kad apsvaigimas sužadina mieguistumą, tačiau iš tiesų jis sutrikdo vėlesnį nakties miegą. Moterims, lyginant su vyrais, alkoholis nakties miego kokybę blogina dažniau – jos miega mažiau valandų, naktį dažniau prabunda. Daugėja įrodymų, kad alkoholis itin žalingas moterų kepenims. Joms alkoholinė kepenų liga (kepenų cirozė) išsivysto po palyginti trumpesnio girtavimo laiko bei geriant mažesniais kiekiais negu vyrams. Girtuokliavimas taip pat gali būti susijęs su didesne rizika susirgti krūties vėžiu – ypač lobuliarine (prasideda pieną gaminančių ląstelių epitelyje) karcinoma.
Girtuokliaujančios moterys į gydytojus kreipiasi rečiau negu vyrai. Jos nenori atskleisti savo bėdų, kadangi bijo visuomenės pajuokos ir niekinimo. Moterų alkoholizmą gaubia mitai ir stereotipai, tad jos kiek įmanoma slepia savo girtuokliavimą. Apie pusė alkoholikių teigia geriančios vienos. Savaime suprantama, kai moterys viešumoje geria per daug, jų alkoholizmas pastebimas greičiau. Kai moterys geria vienos ir dideliais kiekiais, tik po ilgo laiko joms suteikiama reikiama pagalba. Šeimos nariai taip pat itin nenoriai išduoda moters alkoholizmo „paslaptį“. O pavėluotas priklausomybės ligonių kreipimasis į specialistus yra viena didžiausių blogybių, nes daugelis procesų jau būna nebegrįžtami. Piktnaudžiaujančios alkoholiu moterys, ypatingai turinčios aukštąjį išsilavinimą bei statusą visuomenėje, yra linkusios užsisklęsti, atsiriboti nuo artimųjų, draugų ir pažįstamų, nes bando savo problemą slėpti ir toliau geria vienos. Vienas iš alkoholizmo požymių – tam tikros sveikatos problemos, fiziologiniu lygiu atsiradęs potraukis alkoholiui. Pirmiausia pastebimi bendri pagirių simptomai – negalavimas, nerimas, miego sutrikimai, pykinimas ir galvos skausmas. Palaipsniui formuojasi nauji charakterio bruožai – grubumas, nervingumas, dirglumas, savanaudiškumas. Alkoholį reguliariai vartojančios moterys kenčia nuo dažnos nuotaikų kaitos, depresijos. Tolesni alkoholizmo požymiai – sumažėjęs intelektas, suprastėjusi atmintis, nuskurdusi psichika.
Kadangi laiku pastebėti perdėtą alkoholio vartojimą iš šalies gali būti sudėtinga, labai svarbu moteriai pačiai suvokti, kad ji turi problemą. Žemiau pateikiami kelis klausimai, į kuriuos tereikia sąžiningai ir atvirai atsakyti, ir kurie gali padėti suvokti, ar jūs arba jūsų artimieji turi problemų, susijusių su alkoholiu:
– Ar jums kilo mintis, kad reikėtų sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimą?
– Ar aplinkinių kritika dėl jūsų svaiginimosi alkoholiu jus kada nors erzino?
– Ar kada nors jautėtės blogai ar kalti dėl to, kad vartojate alkoholį?
– Ar esate kada nors rytą išgėrę vien tam, kad nusiramintumėte ir pagerintumėte savijautą?
Vienas atsakymas „taip“ reiškia galimą problemą dėl alkoholio. Jei atsakėte „taip“ į daugiau nei vieną klausimą, galimas dalykas, kad turite alkoholizmo požymių. Abiem atvejais yra svarbu, kad aptartumėte šiuos klausimus su specialistu. Moterims, turinčioms problemų su alkoholiu, bet dar neturinčioms priklausomybės nuo jo, užtenka minimalios specialisto pagalbos.
Artimiesiems svarbu žinoti, kad alkoholikams labai svarbus jų ir visos šeimos, draugų palaikymas. Tarp baigusių gydymą moterų abstinencija šiek tiek dažnesnė, negu tarp vyrų.
