„Kalėdų žvaigždės nušviestu keliu atėjome ligi Trijų Karalių šventės. Būkime lyg anieji Išminčiai – dosnūs ir geri. Dovanokime vieni kitiems tai, kas mus vienytų su protėviais, stiprintų lietuviškas tradicijas, skatintų siekti kilnių tikslų“, – tokiais žodžiais tarptautinio sveikinimų projekto „Tegul Kalėdos aplanko ir sujungia mūsų širdis“ organizatoriai kreipėsi į kūrybinės bendrystės bičiulius, gyvenančius įvairiose pasaulio šalyse: Amerikoje, Belgijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Sakartvele ir kitur.

                  Žinia nedingo lyg balsas tyruose – buvo išgirsta, priimta, o jos paskatinti bendruomenių nariai kūrė scenarijus, aiškinosi įvairių kalėdinių apeigų ir simbolių prasmę, mokėsi dainų, žaidimų, eilėraščių, rengė kūrybines dirbtuves, grojo, rašė, piešė, konstravo... O rezultatas – įspūdinga, jaudinanti šventė sau ir kitiems, kurioje galima pamatyti ir pajusti kasdienių darbų prasmę, drauge patirti veiklos džiaugsmą, išgyventi ir saugoti bendrystę, kad jos neįveiktų jokios negandos.

                  ... Koncerto pradžioje susilieja, regis, skirtingi motyvai. Krintančių snaigių fone pasigirsta baleto „Spragtukas“ muzikos fragmentas... Staiga išvystame vyšnių žydėjimą, ir ima lietis rami, ilgesinga Advento daina „Sodai, sodai, leliumoj, Sodeliai žalieji, leliumoj“... O virš šios melodijos skamba jautrus poeto J. Mačiukevičiaus eilėraštis... Perteiktas ypatingas laikų ryšys: iš toli, iš seniai ateina link mūsų senosios tradicinės šventės, metų ir darbų tėkmėje šiek tiek kintančios, bet išsaugančios esmę, nepamirštos, puoselėjamos, suburiančios. Plati jų geografija! Lietuvoje dainavusią ir deklamavusią Eloną Bagdanavičienę,  keičia ant vandenyno kranto stovinti Auksė Motto, Švietimo tarybos pirmininkė, – baltai pasipuošusi, su puansetijų puokšte. „Kas yra Kalėdos? Tai švelnūs praeities prisiminimai, drąsa priimti dabartį, viltis sutikti ateitį“, – sako ji, sveikindama projekto dalyvius ir žiūrovus. Skirtingų peizažų, skirtingų interjerų fone linkėjimus taria iŠvietimo tarybos nariai: Kristina Vyšniauskaitė, Rasa Zakarauskienė, Kristina Petraitienė, Vitalija Virbukienė, Giedrius Stankevičius, Laima Apanavičienė, Asta Čuplinskienė. O netrukus jau iš Vilniaus Katedros aikštės, kur krinta tikros snaigės ir blykčioja įspūdinga eglė, sveikinimus siunčia ŠMSM atstovės: Virginija Rinkevičienė, Rūta Stanaitienė, Daiva Žemgulienė, Elvyra Buzienė, Rūta Ramanauskienė.

                   Nors vienus nuo kitų skiria milžiniški atstumai, bet jungia šviesus nusiteikimas, gera linkintys žodžiai, noras pradžiuginti, nustebinti, atverti tai, ką įdomaus, gražaus išmokę, atradę, sukūrę. Stengiamasi parodyti savo mokymosi, darbo, žaidimų ir pramogų vietas: filmuota klasėse ir kiemuose, salėse ir aikštelėse, namuose ir gamtoje. Išvystame papuoštas eglutes, baltomis staltiesėmis padengtus stalus su tradiciniais patiekalais, Advento kalendorius, Kalėdų Senio atneštas ir pačių sukurtas dovanas, piešinius, dailiai surašytus sveikinimo atvirukus ir plakatus…Kiek daug išmonės, kiek triūso įdėta! Kaip ir dera per šventę, vaikai pasipuošę tokiai progai pačiais tinkamiausiais drabužiais: vieni baltai lyg angelėliai, kiti tautiškai, treti kiškučiais, nykštukais, zuikučiais ar kitais pasakų personažais – taip, kad tiktų jų spektakliukui, poetinei kompozicijai ar linksmiems žaidimams, kad būtų patogu darbelius dirbti, dar kiti – kad nebūtų šalta kieme vaikštinėti. Šventinę nuotaiką perteikia žvakių liepsnelės, eglių vainikai, šiaudų dirbiniai, žibintai, skambantys varpeliai… Bendrame būry – vaikai, mokytojai, tėvai, kaimynai… Dalijamasi kalėdaičiais… Giedama… Dainuojama… Tariami linkėjimai, deklamuojami eilėraščiai, skamba muzika… Žinias apie didžiųjų žiemos švenčių ištakas ir prasmę pagilina pasakojamieji intarpai apie Advento laikotarpio, Kūčių vakaro, Kalėdų dienų, Trijų Karalių šventės papročius ir tradicijas. „Gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi kartos, bet žmogaus esmė, ryšiai su seneliais, proseneliais, su savo tauta vis tiek lieka, ir juos privalome išlaikyti. O išlaikysime, jei suprasime jų svarbą“, – apibendrindama sako Elona Bagdanavičienė. 

                     Sveikinimo dovanų sukurta daug – vos tilpo nuotolinio pasirodymo valandoje. Laimei, dabar tai tęsiasi beribėje virtualioje erdvėje, ir bet kuriuo metu galime panirti į šventinio renginio nuotaikas, pajusti jo dvasią, kurioje saugoma ir šventosios nakties paslaptis, ramybė, susikaupimas ir džiaugsmas, linksmybės, ateities viltys, o svarbiausia – ištikimybė Lietuvai. Juk tautos kultūra – tai šaltiniai, iš kurių amžių amžiais semiamasi išminties ir jausmų,  o tradicijos, išsaugojusios giluminius patirties  klodus,  stiprina šaknis, ryšį su artimaisiais, ir tada net svetur, net tolimiausiuose kraštuose neturėtum jaustis lyg žmogus be vietos, o grįžęs atgalios – suvisam ar paviešėti – svetimas. Apie tai, be abejonės, mąstė ir tarptautinio sveikinimų projekto „Tegul Kalėdos aplanko ir sujungia mūsų širdis“  organizatoriai ir dalyviai.  Išgirdę ir pamatę tai, kas sukurta, tikime kilnia jų veiklos misija...   

Kviečiame žiūrėti ir dalintis: Tarptautinis sveikinimų projektas „Tegu Šv. Kalėdos aplanko ir sujungia mūsų širdis“, https://svietimotaryba.org/ ir https://www.youtube.com/watch?v=BoEB8mgGQPA

Irena Raščiuvienė