2004-ųjų kovo 11-ąją Madrido Atocha traukinių stotyje per patį rytinį piką susprogo dešimt bombų. Žuvo 192 žmonės, o daugiau nei 200 buvo sužeisti. Po trijų dienų vykusiuose rinkimuose ministro pirmininko Jose Maria Aznaro vyriausybė prarado valdžią, rinkėjams staiga persimetus į Socialistų partijos pusę.
Mirtiniausias Ispanijos istorijoje teroristinis išpuolis buvo laikomas „Al Qaeda“ įkvėptu kerštu už Aznaro vyriausybės paramą ir taip nepopuliariai JAV invazijai į Iraką. Džihadistų vadovėlyje tai yra legendinė sėkmės istorija: teroristinis išpuolis, sukėlęs pakankamai baimės, kad padarytų įtaką rinkimams Vakaruose.
O po savaitgalio įvykių Niujorke ši istorija yra pagrindas sunerimti ir šioje Atlanto pusėje. Terorizmo grėsmė yra nuolatinė amerikietiškojo gyvenimo palydovė. Nors su 9/11 varžytis negali joks kitas išpuolis, per pirmuosius 10 metų po tragedijos mes tapome mažiausiai 45 nepavykusių teroristinių planų liudininkais, o per pastaruosius metus įvyko šalį sudrebinusios skerdynės San Bernardine ir Orlande. Tačiau mes nežinome, kokią įtaką galėtų padaryti prieš pat rinkimus įvykdytas teroristinis išpuolis.
Kas jau kas, o Donaldas Trumpas (kurio kampanijos pagrindą apskritai sudaro „kito“ baimė – pamenate jo pažadą uždrausti musulmonams atvykti į šalį?) nepraleidžia galimybės išnaudoti tragedijų ir jų sukeltos baimės saviems tikslams. Vos kelios minutės po sprogimo Niujorke, jis jau aiškino miniai Kolorado Springse, kad „neaišku, kas vyksta, bet mes ateiname laiku – pats metas imtis griežtų priemonių“. Kaip visada taktiškas, jis suskubo pasigirti 4 procentinių punktų paaugusiais reitingais.
Jis ir anksčiau bandė politizuoti San Bernardino ir Orlando šaudynes, nors ir nesėkmingai. Tačiau dabar iki rinkimų liko vos daugiau nei mėnuo, abiejų kandidatų kova vyksta petys petin, o ir savaitgalio sprogimai nėra eiliniai. 29 gyvybes nusinešęs sekmadienio sprogimas Niujorko širdyje nuaidėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Naujajame Džersyje buvo detonuotas savadarbis sprogstamasis prietaisas – kaip tik ten, kur turėjo vykti JAV Karinio jūrų laivyno pėstininkų labdaros lenktynės, kurios, laimei, buvo nukeltos ir dėl to buvo išvengta aukų. Dieną prieš tai, Minesotos Sent Klaud miestelio prekybos centre apsaugos darbuotojo uniforma vilkintis asmuo peiliu sužeidė 8 asmenis, o ISIS sekmadienio rytą išplatino pranešimą, kad jis buvo „Islamo valstybės karys“.
Visi trys savaitgalio įvykiai, sukrėtę šalį praėjus vos savaitei nuo Rugsėjo 11-osios sukakties, dar labiau sustiprino tvyrantį visuotinį nerimą, kuris daugelį rinkėjų ir taip yra pastūmėjęs link Trumpo, kurį jie mato kaip stiprų lyderį šiuo chaotišku metu. Iš tiesų Trumpo prezidentavimas teroristams būtų palankus ir padėtų jiems diskredituoti JAV ir toliau taip vadinamą „karą su terorizmu“ pozicionuoti kaip Amerikos karą su islamu (o ne ekstremizmu) visame pasaulyje.
Jei šis variantas atrodo nelabai tikėtinas, prisiminkite tą faktą, kaip dėl galimo Trumpo prezidentavimo džiūgauja dvi didžiausios Amerikos geopolitinės priešininkės Rusija ir Kinija. Ekspertų manymu, taip yra todėl, kad, nepaisant Trumpo kieto vyruko retorikos, jos tai vertina kaip Amerikos nuosmukio ir pasitraukimo iš pasaulinės scenos simptomą.
Visi trys savaitgalio įvykiai, sukrėtę šalį praėjus vos savaitei nuo Rugsėjo 11-osios sukakties, dar labiau sustiprino tvyrantį visuotinį nerimą, kuris daugelį rinkėjų ir taip yra pastūmėjęs link Trumpo, kurį jie mato kaip stiprų lyderį šiuo chaotišku metu.
Susimąstyti mus turėtų priversti ir tai, kiek respublikonų nacionalinio saugumo grandų paskelbė Trumpą netinkamu eiti prezidento pareigas. Ar tai reiškia, kad šiuo nesaugiu laikotarpiu rinkėjai puls į glėbį vanagiškų pažiūrų Hillary Clinton, turinčiai patirties nacionalinio saugumo srityje? Vargu. Visų pirma, nemažam skaičiui ilgametę politinę patirtį turinti Clinton atrodo nepatikima. Visų antra, panašu, kad nemažas skaičius šios šalies rinkėjų dar nėra pasirengę Goldos Meir stiliaus lyderei. Nemažai žmonių vis dar yra tikri, kad sena moteris yra nepajėgi taip efektyviai kovoti su terorizmu, kaip tai gali padaryti senas vyras, mėgstantis užtikrinti, kad „išsprogdins ISIS į visas keturias puses“. „Stiprūs ir netinkami“ lyderiai krizės laikotarpiu turi labai stiprų emocinį poveikį. Demagogo užtikrintumas gali būti labiau įtikinamas nei racionalios ir neįspūdingos politiko (ar politikės) siūlomos strategijos.
Mes turime precedentą, kaip teroristinis išpuolis gali padaryti įtakos rinkimams Vakaruose. O dabar mes pamatysime, ar lapkričio 8-ąją amerikiečiai į balsavimo vietas atsineš ir savo galvas, ar tik širdis.
