Italijos lietuvius papiktino 7 klasės geografijos vadovėlyje pateikiama informacija, kad Lietuva priklauso „Rusijos regionui“. Į Italijos švietimo ministeriją, leidyklą bei kitas institucijas su prašymu ištaisyti klaidą suskubo kreiptis tiek lietuvių bendruomenės, tiek ambasadorius, o Italijos ambasada Lietuvoje tikina – tai akiplėšiškas nedėmesingumas tam, kas įvyko per pastaruosius 30 metų.
Kreipėsi tiek į leidyklą, tiek į ministeriją
Lietuvių bendruomenės Sardinijoje pirmininkė Daiva Lapėnaitė pasakoja apie klaidingą informaciją 7 klasės geografijos vadovėlyje „PensoGeo“ sužinojusi iš kitos tautietės. Nuo 2018 m. leidžiamame vadovėlyje Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis bei Ukraina, Baltarusija ir Moldova priskiriama Rusijos regionui.
Greta žemėlapio vienoje iš užduočių moksleiviai turi palyginti skirtingų šalių teritorijas ir įrašyti trūkstamus žodžius į Rusijos regiono apibūdinimą – kad jį sudaro 7 valstybės, iš kurių Lietuva, Latvija, Estija turi priėjimą prie Baltijos jūros, Ukraina ir Rusija – prie Juodosios jūros, o Moldova ir Baltarusija priėjimo neturi.
- Lapėnaitei iliustracijomis iš vadovėlio pasidalijus socialiniame tinkle „Facebook“ tarp tautiečių kilo pasipiktinimas. „Pakraupę visi lietuviai Italijoje, taip pat ir patys italai“, – pasakoja ji.
Pasak D. Lapėnaitės, mokykla, kurioje naudojamas toks vadovėlis, yra Kaljaryje, Sardinijoje, todėl ji Sardinijos lietuvių bendruomenės vardu išsiuntė laišką vadovėlį išleidusiai leidyklai „Pearson Italia“, Italijos švietimo ministerijai, taip pat Italijos geografijos draugijai bei geografijos mokytojų asociacijai.
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Elzė Simonkevičiūtė-di Meglio kėlė klausimą, ar toks neatitikimas yra tiesiog aplaidumas, ar nulemtas leidėjo pažiūrų.
„Dabar irgi matome, kad nors Ukrainą daug kas remia ir palaiko, pasitaiko tokių, kurie sako, kad nereikia jos remti. Aišku, leidėjas gali leisti parašyti ką nori, bet didžiausia spraga yra Švietimo ministerijos. Ji privalo tikrinti.
Vadinasi, kažkas negerai sistemoje, kad yra leidžiama tokius vadovėlius naudoti. Mokytojai gali pasirinkti, iš kurių vadovėlių mokyti, bet vadovėlių sąrašai patvirtinami ministerijos“, – sakė ji.
Simonkevičiūtė-di Meglio tvirtino, kad bendruomenė visos Italijos lietuvių vardu taip pat kreipsis į Švietimo ministeriją, tačiau dabar ieškoma, kaip gauti visų patvirtintų vadovėlių sąrašą ir patikrinti, kokie faktai juose skelbiami. Esą tuomet būtų galima pateikti susistemintą informaciją, kad liktų tik priimti atitinkamus sprendimus dėl vadovėlių Italijos mokyklose.
„Pažįstamų mokytojų – tiek lietuvių, tiek italų – prašiau, kad pažiūrėtų, patikrintų jų mokyklose esančią informaciją“, – pažymėjo pašnekovė.
Aktyvūs tautiečiai apie klaidingą informaciją minėtame vadovėlyje informavo ir Lietuvos ambasadą. Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius žurnalistams patvirtino šį atvejį žinantis. Jis nurodė, kad šiomis dienomis susitinka su Latvijos bei Estijos ambasadoriais dėl tolesnių veiksmų, taip pat kalbėsis su Italijos švietimo ministrės patarėju.
„Apie šį konkretų atvejį man lengva kalbėti, nes pats esu geografas. Kompetentingai galiu įvertinti šitą antimokslišką turinį, kuris neturi jokio mokslinio pagrindimo nei gamtinės, nei visuomeninės geografijos prasme“, – sako R. Šlepavičius.
Italijos ambasada Lietuvoje: tai akiplėšiška
Lietuvos žurnalistai kreipėsi ir į Italijos ambasadorių Lietuvoje Diegą Ungaro. Jis patvirtino, kad situacija dėl klaidingos informacijos vadovėlyje žinoma tiek jam, tiek kolegoms Romoje. Pasak ambasadoriaus, toks atvejis – dėmesingumo stokos ir neišmanymo kaltė.
„Mano nuomone, tai nėra tyčinis kažkieno, veikiančio Rusijai, būdas dezinformuoti Italijos mokinius ar ketinimas manipuliuoti geografija siekiant SSRS atgimimo; laikyčiau tai akiplėšišku įrodymu ne tik nedėmesingumo tam, kas įvyko per pastaruosius 30 metų, bet ir neišmanymo, kas yra „geografinis regionas“.
Tai yra profesionalumo trūkumas ir įrodymas, koks žemas autorių, išleidusių vieną iš daugelio itališkų vadovėlių, informacijos lygis ir leidyklos faktų netikrinimas prieš vadovėlį spausdinant“, – komentavo ambasadorius.
Jis pabrėžė, kad Italijoje mokoma ne iš vieno vadovėlio, ir „ne visi jie yra tokio „žemo lygio“ kaip aptariamasis“.
Ungaro’as patikino ketinantis susisiekti su leidykla ir pranešti, kokią neigiamą reakciją sukėlė jų profesionalumo trūkumas, šalia to, kad mokiniams pateikiama neteisinga informacija. Žurnalistai taip pat kreipėsi į Italijos švietimo ministeriją, tačiau atsakymo nesulaukė.
Toks atvejis – ne pirmas
Vis dėlto „PensoGeo“ vadovėlio atvejis – ne pirmas toks Italijoje. Lietuvos ambasadorius šioje šalyje R. Šlepavičius pažymi, kad analogiška informacija viename geografijos vadovėlyje buvo užfiksuota dar pernai rudenį. Tuomet taip pat buvo imtasi veiksmų.
„Mano iniciatyva buvo parengtas bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadorių pasipiktinimo laiškas tiek švietimo ministrei, tiek leidyklai, reikalaujant, kad tokia informacija būtų pakeista. Mūsų nuomone, turi būti vadovaujamasi Jungtinių Tautų nuostata, kur Baltijos šalys priskiriamos Šiaurės Europos regionui.
Po kelių dienų gavome atsakymą iš leidyklos – atsiprašymą su pažadu, kad bus pakeista. Šiais metais elektroninėje versijoje Baltijos šalys jau yra priskirtos Šiaurės Europos regionui, o vadovėlis yra baigiamas rengti ir po kelių mėnesių bus išleista nauja versija su pakeitimais“, – komentavo ambasadorius.
Italijos lietuvių bendruomenės pirmininkė sako irgi žinanti apie ankstesnius atvejus, kai mokiniams Italijoje buvo pateikiami klaidingi faktai.
„Jau du vadovėliai tikrai yra. Man kilo klausimas, kaip yra su istorijos vadovėliais. Tikrai negalima taip paleisti. Jei yra perleidimas 2021 m., tai čia siaubas“, – kalbėjo E. Simonkevičiūtė-di Meglio.
Pašnekovė pasakojo, kad ir vaikų tėvai, pastebėję neatitikimus vadovėliuose, yra kreipęsi į pačias mokyklas – kalbėjo su mokytojomis, o viena tautietė net vedė mokiniams Lietuvos istorijos pamoką.
Pastebi, kad stinga žinių apie Lietuvą
22-ejus metus Italijoje gyvenanti D. Lapėnaitė sako, kad per visus šioje šalyje praleistus metus teko ne kartą susidurti su italais, kurie nežino apie Lietuvą arba jų žinios yra klaidingos.
Pavyzdžiui, iki šiol pasitaiko nustembančių, kad Lietuva priklauso Europos Sąjungai (ES) ar NATO, manančių, kad lietuviai kalba rusiškai. Su tuo, anot pašnekovės, susiduria daugybė Italijoje gyvenančių tautiečių.
„Prieš 20 metų teko atlaikyti pokalbį su išsilavinusiu italu, kuris įrodinėjo man, kad esu iš Rusijos regiono. Dabar aišku, kodėl. Tada dar buvo galima suprasti, dabar jau ne. Ir reikia ne pykti ar baisėtis, reikia imtis konkrečių veiksmų, kitaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys ir toliau bus Rusija, jos regionas ar kažkoks jos šonkaulis. Ypač tai aktualu ir pavojinga šiandieniniame kontekste“, – įsitikinusi tautietė.
Jai antrina ir E. Simonkevičiūtė-di Meglio. Vis dėlto lietuvių bendruomenės pirmininkė Italijoje priduria, kad atvykus į šią šalį prieš 16 metų tokių atvejų pasitaikydavo kur kas dažniau, o dabar Lietuva yra geriau žinoma, todėl ir tokie nesusipratimai retesni. Pašnekovės įsitikinimu, svetur gyvenantiems lietuviams reikia sukaupti jėgas ir nepavargti skleisti žinią apie Lietuvą.
Įžvelgia platesnę problemą
Lietuvos ambasadorius Italijoje R. Šlepavičius visoje šioje situacijoje sako įžvelgiantis platesnę problemą – nežinia, kaip apie Lietuvos geografiją ar istoriją mokoma kitose šalyse.
„Mes kalbame apie platesnės problemos vieną aspektą – vienoje šalyje, vienos klasės vadovėlyje. Klausimas yra, kaip kitose šalyse pristatoma Lietuvos geografija ir istorija, manau, yra tokių naratyvų, kurie neatitinka tiesos.
Žinoma, yra daug niuansų, kai šalys tuos pačius istorinius įvykius traktuoja skirtingai, bet šiuo atveju, kai yra mūsų istorija, mūsų geografija ir kalbame apie faktus, kurie yra visuotinai pripažinti kaip okupacija, neturėtų būti erdvės laisvai interpretacijai“, – komentuoja R. Šlepavičius.
Jis pabrėžia, kad būtina ieškoti sisteminio sprendimo. „Svarbu jungti pajėgumus – tiek valstybės, tiek pilietinės visuomenės, tiek užsienio lietuvių bendruomenių. Kai lietuvių šeimos pamato tokias nesąmones, reikia, kad tėvai būtų aktyvūs ir reikštų protestą mokyklų direktoriams, kad tokie atvejai išeitų į viešumą kitose šalyse, jei tokių pasitaiko.
Labai tikiuosi, kad mūsų geografų ir istorikų bendruomenės, organizacijos per europinius tinklus atkreips dėmesį, kad yra tokių faktų, ir suras bendrą sprendimą, įsitrauks aktyviau“, – mintimis dalijasi Lietuvos ambasadorius Italijoje.
