Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja apie nerimą keliančius aplinkos taršos lygius viso pasaulio didžiuosiuose miestuose, tiems teršalams nusinešant milijonus žmonių gyvybių ir užkraunant didelę naštą vyriausybėms.
Britų leidinys „The Guardian“, remdamasis naujais PSO duomenimis, kurie bus pilnai paviešinti kitą mėnesį, skelbia, jog oro tarša nuo 2014-ųjų daugelyje miestų su augančiomis populiacijomis didėjo, bei tapo globaline „visuomenės sveikatos tragedija“.
PSO duomenys atspindi 2 000 miestų situaciją, iš kurių daugelis yra apgulti pavojingo smogo, kurį didina statybos darbai, transportas, bei energetikos veikla, rašo „The Guardian“.
„Daugybėje šalių stebime oro taršos sukeltą visuomenės sveikatos tragediją. Tai yra labai dramatiška ir viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduriame globaliniu mastu, kuri visuomenei kainuos milžinišką kainą ateityje“, - sakė PSO visuomenės sveikatos vadovė dr. Maria Neira.
„Oro tarša sukelia lėtines ligas, nuo kurių kenčiantiems pacientams būtinas hospitalizavimas. Anksčiau buvo žinoma tik tiek, kad tarša sukelia tokias ligas kaip plaučių uždegimas ir astma. Dabar jau žinome, kad ji lemia ir kraujotakos bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, netgi demenciją, - sakė dr. Neira. – Visoms šioms ligoms gydyti reikia vietų ligoninėse. Šios problemos kaina bus milžiniška.“
Tyrimai rodo, kad oro tarša pražudo daugiau žmonių nei ŽIV/AIDS ir maliarija kartu sudėjus. Mokslininkai taip pat skelbia, jog žemdirbystės procesuose išskiriamas amoniakas yra atsakingas už penktadalį visų mirčių pasaulyje.
Daugiau nei 3 mln. žmonių kasmet miršta nuo su aplinkos oro tarša susijusių ligų, o šis skaičius iki 2050-ųjų greičiausiai dar padvigubės, įspėja mokslininkai. Dauguma tų žmonių miršta nuo širdies smūgio ir insulto.
Aplinkos oro tarša daugiausiai gyvybių nusineša Kinijoje, su 1,4 mln. mirčių per metus. Antroje vietoje yra Indija, su 645 000 mirčių kasmet. Tuo tarpu patalpų oro tarša, kurią didina namų šildymas malkomis ir anglimi, nusineša dar 3,4 mln. gyvybių kiekvienais metais.
Tyrimai rodo, kad oro tarša pražudo daugiau žmonių nei ŽIV/AIDS ir maliarija kartu sudėjus. Mokslininkai taip pat skelbia, jog žemdirbystės procesuose išskiriamas amoniakas yra atsakingas už penktadalį visų mirčių pasaulyje.
Profesorius Frankas Kelly, Londono King‘s koledžo aplinkosaugos ir sveikatos tyrimų grupės direktorius bei Britanijos vyriausybės patarėjas sveikatos klausimais, pavadino taršą „globaline epidemija“.
„Ji paveikia visus, ypač žmones miestuose. Pasauliui tampant vis labiau urbanizuotu, situacija darosi vis prastesnė“, - sakė jis „The Guardian“.
Europoje tarša jau tapo pačia didžiausia aplinkos grėsme sveikatai, skelbia naujas Europos Sąjungos Aplinkosaugos agentūros (EEA) tyrimas. Ji yra atsakinga už daugiau nei 430 000 priešlaikinių mirčių.
„Oro tarša sutrumpina žmonių gyvenimo trukmę ir prisideda prie tokių rimtų ligų kaip širdies ligos, respiratorinės problemos, bei vėžys. Ji taip pat turi reikšmingą įtaką ekonomikai, padidindama medicinines išlaidas ir sumažindama produktyvumą“, - leidiniui sakė EEA direktorius Hansas Bruyninckxas.
Tuo tarpu britų ekonomistas Nicholas Herbertas Sternas teigia, kad oro užterštumas smarkiai prisideda ir prie klimato kaitos: „Mes dar tik dabar sužinome tikruosius anglies ir naftos toksiškumo mastus.“
„Kinijoje nuo oro taršos miršta po 4 000 žmonių per dieną. Tai yra labai, labai gili problema“, - pridėjo jis.
Laimei, yra tikimybė, kad praėjusių metų gruodžio 12 d. tarptautinių lyderių pasirašytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas taps raktu į išsigelbėjimą, tačiau ekspertų ir aktyvistų nuomonės čia išsiskiria.
„Geriausias dalykas, kurį galima pasakyti apie Paryžiaus susitarimą, yra ne tas, kad jis išgelbėjo planetą, bet kad jis išgelbėjo šansą išgelbėti planetą“, - įsitikinęs Billas McKibbenas, nevyriausybinės organizacijos 350.org direktorius ir globalinės iniciatyvos atsisakyti iškastinio kuro naudojimo įkūrėjas.
Robertas Stavinsas, Harvardo aplinkosaugos ekonomikos programos direktorius, jam antrino: „Tik po kelių metų ar net dešimtmečių galėsime įvertinti, ar Paryžiaus sutartis tikrai gali būti laikoma sėkmės istorija.“
#Aplinkosauga
