Popiežius Pranciškus nusprendė leisti pradėti diskusiją dėl to, ar vedusius vyrus būtų galima įšventinti į kunigus Amazonės regione, per 2019 m. Vyskupų sinodą, kuriame vietos vyskupai didžiausią dėmesį skirs Bažnyčios ateičiai.
Pontifiko komentarai buvo išsakyti atsakant į brazilų kardinolo Claudio Hummeso klausimą dėl kunigų trūkumo regione, ir galioja tik šiai šaliai. Tačiau, jeigu pasiūlymui galiausiai būtų pritarta, jis galėtų tapti tam tikru socialiniu bandymu, kuris parodys, ar vedusių vyrų įšventinimas į kunigus pasiteisintų ir kitose pasaulio dalyse.
Nors popiežiaus Pranciškaus komentarus žiniasklaida plačiai interpretavo kaip leidimą atverti duris į santuoką visiems kunigams, iš tiesų juose specifiškai kalbama apie tai, ar jau vedusiu vyrus, arba „viri probati“, būtų galima įšventinti į kunigus. Tokie vyrai, kurie demonstruoja dorybę ir discipliną, kai kurių vietos vyskupų manymu, gali būti sprendimas į mažėjantį kunigų įšventinimų Brazilijoje skaičių.
Dr. Kurtas Martensas, kanonų teisės specialistas ir Amerikos katalikų universiteto profesorius, teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog popiežiaus komentarai reiškia, kad jis leis visiems Bažnyčios kunigams tuoktis.
„Net jeigu sinodas rekomenduotų ar paprašytų leidimo įšventinti „viri probati“ Amazonės regione, labai svarbu pastebėti, kad popiežius dar turės priimti šį prašymą ir įrašyti jį į teisę, ir labiausiai tikėtina, kad jis apsiribos tik tuo regionu, – sako dr. Martensas. – Taigi, mes nekalbame apie celibato teisės keitimą visoje Bažnyčioje: tai galiotų tik to regiono „viri probati“ įšventinimams.“
Katalikų ir kunigų santykis Amazonės regione yra 10 000 su vienu, ir yra triskart didesnis nei globalinis katalikų ir kunigų santykis bei penkiais kartais didesnis nei jų santykis Junginėse Valstijose.
Popiežius jau anksčiau iškėlė vedusių vyrų įšventinimo į kunigus galimybę. Anksčiau šiais metais jis kalbėjo apie kunigų trūkumą kovo 8 d. publikuotame interviu Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“. Pontifikas pateikė kelis galimus problemos sprendimo būdus, bet apie vedusius kunigus prabilo tik paklaustas apie tai specifiškai. Atsakydamas į klausimą, popiežius sutiko, kad „viri probati“ įšventinimas gali būti įmanomas, ypač tokiose vietose, „kur kunigai yra reikalingi“. Tačiau Katalikų bažnyčios vadovas pridūrė, kad „pasirenkamas celibatas nėra problemos sprendimas“.
Kunigų celibatas yra ilgametė Romos katalikų bažnyčios tradicija, ir išimtys yra taikomos tik tais atvejais, kai vedę kitų tikėjimų dvasininkai atsiverčia į katalikybę ir po to tampa kunigais. Bažnyčios susikūrimo pradžioje vyskupai būdavo renkami iš celibato besilaikančių kunigų, nors tais laikais jis nebuvo privalomas. Celibato kultūrai įsišaknijant vis giliau, tai tapo norma Katalikų bažnyčioje, ir galiausiai vedę vyrai, siekiantys įšventinimo į kunigus, turėjo prašyti popiežiaus specialios išimties. XI a. Šv. Grigalius VII išleido galutinį dekretą, ir visi kunigai nuo to laiko privalo laikytis celibato.
Kunigas Gary Selinas, Šv. Johno Vianney seminarijos Denveryje profesorius, pernai metais publikavo savo tyrimą šia tema, pavadintą „Kunigų celibatas: teologiniai pagrindai“. Jis sako, kad nors diskusijos dėl vedusių kunigų paprastai apsiriboja praktiškumo klausimais, tokiais kaip paveldėjimas ir privati nuosavybė, neretai ignoruojamos ir stiprios teologinės priežastys, slypinčios už kunigų celibato.
„Pats Jėzus Kristus niekada nevedė. (...) Įdomu tai, kad Jėzus niekada nėra minimas kaip priežastis laikytis celibato. Kitą kartą, kai skaitysite apie celibatą, paieškokite užuominų apie mūsų Viešpatį; labai dažnai jis lieka už diskusijų ribų“, - sako tėvas Selinas.
Popiežius emeritas Benediktas XVI kartą taip pat sakė kunigams, kad celibatas taip neramina pasaulį dėl to, jog yra „ateinančios karalystės“ ženklas.
„Tiesa ta, kad agnostikų pasaulyje, į kurį Dievas neįžengia, celibatas yra didžiulis skandalas, nes rodo tiksliai tai, ką Dievas laikė ir patyrė kaip realybę. Per eschatoninę celibato dimensiją, Dievo ateities pasaulis įžengia į mūsų dienų realybę. Ar tai turėtų išnykti?“, - sakė jis 2010-aisiais.
