Taip, žinome, jums patinka kelnės. Jos patogios, universalios, gražios... Bet tai nereiškia, kad nors kartais negalima prisiminti sijono - to ypatingai moteriško drabužio, gebančio akimirksniu transformuoti jūsų stilių. Koks jis turėtų būti? Anksčiau tinkama linkme nukreipdavo mada, bet šiandien mes pačios kuriame savo stilių!
Per visą dvidešimtą amžių drabužiai keitėsi kaip niekada greitai, įgaudami naujų, iki tol nematytų formų. Praėjusiame amžiuje buvo sukurti sijonų modeliai, kurių įtaka stipriai juntama ir šių dienų madai.
Trečiasis dešimtmetis. Mados pasaulyje vyksta radikalių pokyčių. Žemę siekiančius sijonus keičia šiek tiek žemiau kelių krintančios jų klostės. Nelieka drabužių, išryškinančių itin moterišką smėlio laikrodžio figūrą ir pabrėžiančių klubus. Grožis ima reikšti laisvę elgtis taip, kaip norisi moteriai. Ji pamažu tampa nepriklausoma ir savarankiška.
Šiuo laikotarpiu išpopuliarėjo klostuoti sijonai iš laisvai krintančios medžiagos. Lengvumo efektui išgauti audinys kerpamas nuožulniu 45 laipsnių kampu. Vyravo prabangios, puošnios medžiagos: šilkas ir kiti rytietiški audiniai, puošti blizgiomis detalėmis ir drapiruotėmis. Trečiasis dešimtmetis – tai ikona tapusios Coco Chanel mažos juodos suknelės laikas.
Ketvirtasis dešimtmetis. Berniukišką, laisvę simbolizuojantį įvaizdį keičia kukli moteriškumą pabrėžianti elegancija. Kilus Didžiajai depresijai, svarbą prarado prabangios medžiagos ir blizgesys, neliko laisvai krintančių klosčių. Apdarai siūti taip, kad pritiktų figūrai neeikvojant papildomų medžiagos metrų.
Taip formavosi sveikos ir sportiškos moters įvaizdis. Išpopuliarėjo glotnūs, iki pusės blauzdų netrukdantys judėti sijonai, siuvami iš naujų medžiagų – nailono ar viskozės. Išliko populiarūs klostuoti drabužiai. Tai buvo pigus ir praktiškas pasirinkimas. Be to, atsirado galimybė audinį dažyti, todėl apdarai ėmė mirgėti įvairiais naujais raštais, pagyvinusiais kasdienę aprangą.
Penktasis dešimtmetis. Antrojo pasaulinio karo metais moteris privalėjo būti stipri. Tai pabrėžė ir apranga. Išryškėjo pečių linija – pūstas rankoves išstūmė griežtumo suteikę pečių įsiuvai. Moters spintoje įsitvirtino kostiumėlis, dėvėtas tiek oficialiomis progomis, tiek laisvalaikiu. Sijonai išliko siauri, iki kelių, tačiau iš kitų laikotarpių išsiskyrė audinių derinių įvairove.
Karo metu tekstilės pramonė stojo, todėl reikėdavo persiūti senus drabužius. Išlaikyti moteriškumą padėjo peplum modelis – prie švarkelio ar palaidinės liemens siuvamas trumpas ant klubų krintantis sijonėlis. Tik pasibaigus karui, dešimtmečio pabaigoje, vėl atkreiptas dėmesys į madą, lygiagrečiai paklausūs išliko abu – griežtasis ir moteriškasis – stiliai.
Šeštasis dešimtmetis. Šiuo metu debiutuoja Christianas Dioras ir jo naujasis įvaizdis (new look), pasižymėjęs suveržtu liemeniu ir plačiais sijonais, kuriems naudota daug medžiagos. Tai buvo klasikinės moters atgimimas. Vėl mėgaujamasi prabangiaisiais šilku ir satinu, nors populiarūs išlieka visi audiniai.
Atrodė, kad po karo sunkumų net į aprangą grįžta gyvybingumas ir džiaugsmas: audiniai marginami gėlių motyvais ir taškeliais, po sijonais segami pūstumo pridėję pasijoniai. Laisvalaikiu žmonės šokdavo svingą, todėl ratu besisukantys spalvingi sijonai tapo būtinybe. Daug dėmesio skiriama iki tol neplėtotai paauglių madai – pirmą kartą mados istorijoje sijonas pakyla aukščiau kelių!
Septintasis dešimtmetis. Tai didelių pokyčių metas. Raštus beveik išstumia grynos, sodrios visos paletės spalvos. Drabužio akcentu tampa apykaklė ar skarelė, kartais dirželis. Pamėgta naujovė – stambios priekyje siuvamos sagos. Labai išauga sijonų paklausa, juos imta segėti su pačiomis įvairiausiomis palaidinėmis ir megztukais.
Šis drabužis teikė didesnes derinių pasirinkimo galimybes negu suknelė. Svarbu tapo turėti individualų stilių, moters neberibojo aprangos taisyklės. Laisvė atvedė iki tikros trumpų sijonėlių karštinės – kuo trumpesnis, tuo geriau! Tačiau tokio požiūrio laikėsi ne visos dailiosios lyties atstovės, nemaža jų dalis liko ištikimos konservatyvesnei madai.
Aštuntasis dešimtmetis. Prasidėjo hipių era. Drabužiai sumirga gėlėmis, spalvomis ir raštais – viskuo, kas siejosi su gamta ir laisve. Suknelių ir sijonų ilgis taip pat buvo laisvai pasirenkamas, nepriklausomai nuo progos, kuria jais puošiamasi. Vakarinę suknią galėjo pakeisti ir mini sijonėlis.
Elegantiškiausiu pasirinkimu tapo suknelės atvira ar bent labai gilia iškirpte nugaroje, buvo paklausūs šilkiniai audiniai. Drabužiai krito laisvai, turėjo būti patogūs. Išpopuliarėjo megzti apdarai ir įspūdingos apykaklės, o įdomiausiu šio laikotarpio sprendimu laikytinos itin plačios „palazzo“ kelnės, kurios stovint suglaudus kojas atrodo tarsi ilgas sijonas. Tikras disko muzikos stiliaus perliukas.
Devintasis dešimtmetis. Šiuo laikotarpiu kuriama visiškai kitokia mada. Itin išpopuliarėja ateities vizijos – pamąstymai, kaip pasaulis atrodys naujajame amžiuje. Todėl didžiulį pagreitį įgauna naujų formų paieškos. Pradedamos derinti neutralios ir neono spalvos. Deja, to meto moderni moteris dažniausiai dėvėjo kelnes ir populiariuosius džinsus, todėl sijonui teko laukti geresnių laikų.
Šis drabužis buvo įdomus tik dizaineriams, kaip eksperimentinė medžiaga. Viena tokių gerai žinomų „atradėjų“ yra Vivienne Westwood, sukūrusi „mini-crini“ sijonuką, įkvėptą Viktorijos laikų krinolino. Taip pat derėtų paminėti pankų ir gotų subkultūrų atstoves, kurioms sijonas buvo saviraiškos priemonė, ir sirgalių šokėjas, pasipuošusias „ra-ra“ sijonukais.
Dešimtasis dešimtmetis. Paskutinis dešimtmetis pasižymėjo dviejų stilių sankirta. Vieniems buvo priimtinesnis aptįsusios ir laisvos aprangos - grunge - stilius: merginos ėmė dėvėti vyriškus rūbus, nebepaisė drabužių derinimo taisyklių ir nebetroško išlaikyti moteriškų linijų. Kitos rinkosi priešingą įvaizdį.
Tuo metu madą pavergusį mini sijoną buvo bandoma keisti ilgesniu ir elegantiškesniu. Įdomu tai, kad moterys pirko dizainerių pastangomis atgaivintą rūbą, tačiau jo nesegėjo. Jos mieliau dėvėjo trumpesnius sijonėlius. Galima sakyti, kad ilgis priklausė nuo nuotaikos, bet ne mados. Ir būtent šio laikotarpio akcentu tampa švarko ir sijono ar kelnių derinys, ypač oficialiojoje aprangoje. Visam laikui įsigali kostiumėlis su pieštukiniu sijonu.
Moderni laisvė
Šiuolaikinė apranga mažai kuo skiriasi nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio – svarbiausia yra individualus stilius ir saviraiška. Vertinama savybė mokėti pačiai pasirinkti, pademonstruoti estetinį pojūtį. O idėjų galima semtis iš visos mados istorijos.
Tiek stilingos moterys, tiek dizaineriai svarbiausia užduotimi laiko gebėjimą nustebinti – taip gimsta interpretacijos, nauji sprendimo būdai. Anksčiau sukurtą formą naujos technologijos leidžia patobulinti ir taip sustiprinti įspūdį. Kasmetiniai mados festivaliai reiškia pagarbą praėjusių laikotarpių madai ir atspindi vis kitą epochą. Kaip sakoma, mada sukasi ratu – kam švaistyti tokį turtingą kultūrinį paveldą. Didesnę reikšmę turi aksesuarai, siejantys skirtingus stilius. Kuriamos už drabužį modernesnės detalės. Be to, jau kurį laiką didžiulis dėmesys skiriamas vintažui: miesto centre esančiuose butikuose ar močiutės palėpėje rasti daiktai tapo būtinybe stilingos asmenybės garderobe. Tačiau svarbiausia laikotarpio idėja yra ta, kad šiandien viskas yra madinga!
