Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rugpjūčio 1 d. vykusioje spaudos konferencijoje pristatė parengtą Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama pripažinti LKP nusikalstama organizacija. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas bei sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė.

„2017 m. birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pakvietė Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje, parengti įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija, projektą. Tačiau tokio įstatymo projekto Vyriausybė iki šiol nėra parengusi. Todėl, nesulaukę Vyriausybės iniciatyvos, patys parengėme ir šiandien užregistravome tokį projektą”, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak Audroniaus Ažubalio, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja:

„LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios nusikaltimų vykdymą. Nors praėjo pakankamai daug laiko nuo Nepriklausomybės atgavimo, tačiau ši nusikalstama veikla dar nėra tinkamai įvertinta. Šiuo įstatymo projektu siekiame pagaliau tinkamai įvertinti sovietinę praeitį ir nusikaltimus bei atstatyti istorinę tiesą“, – įstatymo teikimo motyvus komentavo A. Ažubalis.

Seimo narių teikiame projekte numatyti tam tikri įpareigojimai buvusiems LKP nariams ir funkcionieriams, pvz.: pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius – merus, savo anketose ir (ar) biografijose turės nurodyti savo priklausomybę LKP struktūroms. Taip pat šie asmenys, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, jame irgi turėtų nurodyti savo priklausomybę minėtoms LKP struktūroms.

Anot parlamentarų, šis įstatymo projektas iš esmės leis baigti susidvejinimo etapą Lietuvoje, kai auka ir engėjas gyvena po vienu stogu, o engėjas net nesiruošia aukos atsiprašyti.

„Kai kas gali teigti, kad tokie mūsų siūlomi LKP vertinimai galimi istorikams arba politikams, tačiau dėl norminio turinio stokos negali tapti įstatymo dalyku. Esame įsitikinę, kad norminio turinio šiame projekte užtenka ir jis yra apsprendžiamas privalomu viešumu visiems, kurie norės tapti savivaldybių merais, europarlamentarais, Seimo nariais, prezidentais ar kandidatuoti į pareigas valstybės tarnyboje“, – teigė Seimo nariai.

Konferencijoje dalyvavusio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko G. Rutkausko teigimu, toks įstatymo projektas yra seniai lauktas nukentėjusių nuo okupacinio sovietų režimo. Kartu G. Rutkauskas išreiškė organizacijos paramą Seimo narių teikiamam projektui.

„Į LKP stojo įvairūs žmonės ir šiandien galbūt nereikia jų griežtai bausti, tačiau Lietuvos gyventojai nusipelno žinoti šių žmonių vardus ir pavardes“, – teigė G. Rutkauskas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė R. Duobaitė-Bumbulienė prisiminė partizanų vadų pasirašytą 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, kurioje LKP pripažįstama kaip neteisėta. Pasak R. Duobaitės-Bumbulienės, tokio projekto priėmimas būtų tinkama dovana kitąmet minint šios deklaracijos pasirašymo jubiliejų.

Ažubalio ir L. Kasčiūno teigimu, šis projektas nėra pavienė arba atsitiktinė iniciatyva. Parlamentarai primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes (Kuolelis ir kiti prieš Lietuvą, Ždamoka prieš Latviją ir kt.).

LRS Kanceliarijos pranešimas