Birželio 29-ąją, sekmadienį, Lietuvoje ir už jos ribų vyko balsavimas „Privalomajam referendumui“. Menka informacija apie referendumą, vasaros metas ir iš Lietuvos valdančiųjų sklindantis – „nedalyvauti“, „nebalsuoti“, be jokios abejonės, turėjo poveikį ir taip ne itin aktyviems, toliau už Lietuvos ribų gyvenantiems LR piliečiams.
JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ (toliau – Komitetas) iniciatyva, finansiškai parėmus Juozui Karsokui, Almantui Tuminauskui ir šių eilučių autorei, buvo atspausdinti Tautos referendumui skirti plakatai, skrajutės. Dar kelios savaitės iki rinkimų dienos (birželio 8-ąją), kartu su Vytautu Jarmolavičiumi, per 400 referendumui skirtų skrajučių užkaišiojome už automobilių valytuvų Pasaulio lietuvių centre Lemonte, į kun. Antano Saulaičio išleistuves suvažiavusiems tautiečiams.
Skrajutėmis buvo raginami dalyvauti balsavime ir Marquette Park‘o parapijiečiai. Ačiū Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonui Jauniui Kelpšai, paraginusiam parapijiečius balsuoti už referendumą, už Lietuvos valstybės žemių vientisumą.
Čikagos ir apylinkių lietuviai Komiteto dėka buvo supažindinti su artėjančiu balsavimu – visose tautiečių lankomose vietose kabėjo plakatai, išdėliotos skrajutės (viso atspausdinta tūkstantis), raginantys nelikti abejingiems birželio 29-ąją...
Likus savaitei iki balsavimo, „Kunigaikščių užeigos“ restoranas surengė Jonines Summit miestelio parke. Į Jonines atvyko ir generalinis konsulas Marijus Gudynas. Deja, jis tokios puikios progos neišnaudojo - nepriminė susirinkusiems tautiečiams, kad po savaitės vyks balsavimas privalomajam referendumui. Na, o „valdiški“ referendumo plakatai buvo iškabinti tik keliose vietose penktadienio (birželio 27 d.) pavakaryje. Politika labai aiški – jei valdantieji pasisako prieš referendumą, tai ką kito gali nuveikti jiems tarnaujantys darbuotojai. Mano dalinamos skrajutės keliems sukėlė pyktį: „Turiu 50 ha ir kam norėsiu, tam parduosiu - žydui ar vokiečiui“, - aiškino vienas žmogutis.
Malonu buvo išgirsti iš keleto jaunų žmonių, kurie gyvena Lietuva ir norėtų dalyvauti balsavime, deja, nebeturi teisės - atvykę į JAV kartu su tėvais, dar nepilnamečiai, įgijo JAV pilietybę, prarado Lietuvos pilietybę. Taip ir traukiasi Lietuva, niekaip nesugebėdama išspręsti dvigubos pilietybės klausimo Tautos naudai. Net 27 Europos valstybės suteikia galimybę išlaikyti prigimtinę pilietybę, įgijus kitos šalies pilietybę, bet Lietuvos valdantieji šį kausimą pavertė politiniu ir niekaip nesprendžia. Tik prieš rinkimus atsimena, kad užsieniuose gyvena dalis išblaškytos tautos ir tada dievagojasi, kad dviguba pilietybė būtina. Bet, rinkimai praeina ir vėl viskas grįžta į senas vėžes. Kaip sako Andrius Kubilius – vieni išvyko, atvyks kiti. Taip, tie kiti atvyksta iš Pakistano, Afrikos, Kinijos, jiems suteikiama LR pilietybė, o Musninkuose gimusiai, užaugusiai, čia vidurinę mokyklą baigusiai merginai, dėl motinos aplaidumo nesutvarkius laiku dokumentų, Prezidentė pilietybės nesuteikė...
Taigi, Privalomajam referendumui balsavimas vyko labai vangiai, žmonių aktyvumas panašiai toks pats, kaip ir LR Prezidento rinkimų antrame ture bei rinkimų į Europarlamentą.
LR generaliniame konsulate Čikagoje užsiregistravo 308 LR piliečiai, norintys dalyvauti balsavime. Konsulatas jiems išsiuntė 172 laiškus. Paštu, konsulate bei Lemonte (įskaitant ir liepos 2 d. gautus paštu balsavimo biuletenius) viso balsavo 227 piliečiai. Iš jų 149 pasakė „Taip“ ir 76 – „Ne“. Du biuleteniai buvo sugadinti.
Lemonte, PLC, pirmieji balsavo aktyvūs „Ties-SOS“ rėmėjai Ramutė ir Stanislovas Šlepavičiai. Tik šeštadienį į JAV atskridę vilniečiai Petras Šiukšta ir Roma Cibienė atskubėjo balsuoti už Tautos referendumą – svarbu, kad Lietuva išliktų savarankiška valstybė Europos Sąjungoje, o referendumui surengti pakanka 100 tūkstančių parašų – juk dėl emigracijos Lietuva jau sumažėjo vos ne milijonu gyventojų. Sibiro tremtį išgyvenę Leonas ir Alfonsa Malūkai balsavo „Taip“ – už Lietuvos žemių vientisumą, už tą LR Konstituciją, už kurią balsavo ir 1992 m., kurią seimūnai keitė be Tautos pritarimo.
Įdomiai aktyvūs buvo išeivijos atstovai – balsavo net tie, kurie niekada nedalyvauja rinkimuose, išskyrus, kai buvo renkamas prez. V. Adamkus. Sklido kalbos, kad ypač aktyvūs buvo tie, kurie paveldėjo tėvų žemę Lietuvoje ir ją mielai bet kam parduotų... Tiesa, dalis, nors ir turi žemių, balsavo už Tautos referendumą „Taip“. Antanas Sideravičius, paveldėjęs tėvų žemę Suvalkijoje, balsavo „Taip“ už žemės nepardavimą užsieniečiams.
Taip, referendumas neįvyko, bet menkas balsavusiųjų procentas nenuvilia – nepaisant, kad referendumui buvo priešinamasi, jis vis dėlto buvo suorganizuotas. Iš 380 178 balsavusiųjų „Taip“ pasakė 269 049 piliečiai. Šie piliečiai, kartu su tautininkais, visuomenės veikėjais, tokiais kaip Darius Kuolys, Zigmas Vaišvila, Naglis Puteikis, Pranciškus Šliužas (Tautos referendumo iniciatorius), Vytautas Rubavičius ir kiti, aktyviausiai rėmusiais referendumą, be jokios abejonės, tampa jėga, galinčia priversti įsiklausyti valdžią, galinčia laimėti rinkimus į LR Seimą. Prisiminkime, kad ką tik, gegužės 25 d. surengtuose Europos Parlamento rinkimuose, nesurinkusi nė 200 tūkstančių balsų, laimėjo Tėvynės Sąjunga. Taigi, Tautos referendumas parodė, kad sąmoningų piliečių yra ir jie tampa didele jėga.
Dalyvavusiems referendumo balsavime Lietuva – ne tuščia vieta, Lietuva – mūsų Tėvynė.
Ligija Tautkuvienė, JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ pirmininko pavaduotoja
