Lietuvių tauta turi turtingą istoriją, besitęsiančią jau daugiau nei tūkstantį metų. O, kad lietuviai jau prieš tūkstantmetį ar dar anksčiau būtų turėję savąjį raštą! Kiek daug mes žinotume apie savo, tą mažą, bet neabejotinai drąsią ir sunkiai įveikiamą tautą! Gal tuomet dar labiau didžiuotumėmės, kad mūsų gyslomis teka lietuviškas kraujas.

Nėra taip lengva surasti naujų istorinių faktų, relikvijų ar užfiksuotų įvykių. Tam reikia ne tik laiko, kantrybės ar užsispyrimo, bet ir begalinės meilės savo Tėvynei. Vienas iš tokių žmonių – muziejininkė, istorikė Violeta Rutkauskienė, jau daugelį metų paskyrusi tokioms paieškoms. Būtent Ją, lapkričio 20 dieną, Maironio Lituanistinės Mokyklos istorijos mokytojas Gintautas Steponavičius ir pakvietė paskaityti paskaitą apie Vyčio istoriją. Pradžioje 7 klasių moksleiviams, o po to ir 8–tokams buvo pasakojama apie Vyčio atsiradimą, reikšmingumą lietuvių tautai. Paskaitos metu buvo rodomos skaidrės įvairiais amžiais naudojamų Vyčių, apžvelgta mūsų herbo kaita. Bet turbūt įdomiausia buvo tai, kad mokiniai turėjo galimybę pamatyti Europos archyvuose ir bibliotekose saugomuose viduramžių herbynuose surastą seniausią 14 amžiaus spalvotą Vyčio atvaizdą, kurį, beje ir surado istorikė Violeta Rutkauskienė. Moksleiviai ne tik susidomėję klausėsi, bet ir uždavinėjo klausimus. Norisi tikėti, kad ši diena ilgai išliks atmintyje visiems klausiusiems bei pažadins dar didesnį norą kuo daugiau sužinoti apie lietuvių istoriją.  

Lietuva, lietuvybė gyvuos tol, kol nepamiršime savo tautos istorijos, tol kol gyvuos savasis, lietuviškas AŠ. Auginkime pagarbą lietuvybei savo vaikuose, perduokime savo anūkams.  

Lietuviais esame mes gimę, Lietuviais norime ir būt!                                                  

Tą garbę gavome užgimę, Jai ir neturim leist pražūt!

Gintautas Steponavičius