Lietuvos vadovai teroro aktu įvardina sekmadieninį incidentą, kai prievarta nutupdytas keleivinis lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių ir sulaikytas Baltarusijos opozicijos aktyvistas Ramanas Pratasevičius. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad paskutiniuoju diktatoriumi Europoje vadinamas Aliaksandaras Lukašenka be Rusijos pagalbos tokio veiksmo nebūtų atlikęs.
„Be Rusijos, vargu ar būtų galima tai padaryti. [...] Kremliui artimi žmonės tyčiojosi ir džiaugėsi tuo įvykiu ir sakė: „bravo, Lukašenka!“, – teigia R. Juknevičienė.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį Briuselyje aptars galimybę sugriežtinti sankcijas Baltarusijos režimui, Minskui priverstinai nutupdžius bendrovės „Ryanair“ lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių ir sulaikius jame buvusį Baltarusijos opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių. Atlikti tarptautinį tyrimą dėl incidento pareikalavo ir NATO.
Prezidentas Gitanas Nausėda Baltarusijos klausimą keltina kelti Europos Vadovų Taryboje. Jis neatmeta galimybės, kad Baltarusijos oro erdvė gali būti pripažinta nesaugia civilinei aviacijai.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad „yra įtarimas, kad tai galėjo būti visapusiška specialioji Baltarusijos režimo operacija“. „Ją galėjo vykdyti ir žvalgyba, kuri akivaizdžiai veikė mūsų teritorijose, o galbūt ir Graikijoje, sekdami tuos žmones ir padėdami tą operaciją įvykdyti, – sako Ž. Pavilionis. – Juk buvo panaudota ir karinė technika.“
Vakar šį beprecedentį įvykį JAV, Jungtinės Karalystės (JK), Airijos, Čekijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų Užsienio reikalų komiteto pareiškime pavadinome teroro aktu, teigia buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV.
„Tai valstybinis teroro aktas, į kurį privaloma reaguoti, – tikina pašnekovas. – Kaip ir JAV valstybės sekretorius, pabrėžėme, kad nedelsiant tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) turi pradėti tyrimą. Kol tas tyrimas nebus atliktas, raginame sustabdyti visus tarptautinius skrydžius virš Baltarusijos. Taip pat visus skrydžius į ir iš šios šalies.“
Pasak Ž. Pavilionio, Lietuva taip pat ragina tiek NATO, tiek visas ES valstybes Baltarusijai „įvesti žymiai gilesnes sankcijas“. „Taip pat raginame svarstyti kitus būdus. Pavyzdžiui, svarstyti Baltarusijos narystę Interpole, nes labai dažnai ši šalis naudojasi tarptautiniais instrumentais tam, kad vykdyti savo teroristinius aktus“, – tvirtina Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Anot jo, po šio incidento Baltarusijos svarstymas turėtų vėl atsirasti darbotvarkėje, mat kurį laiką Lukašenkos režimą buvo užtemdę įvykiai Rytų Ukrainoje ir Izraelyje. „Visu smarkumu grįšime prie naujų rinkimų surengimo klausimo“, – sako Ž. Pavilionis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad šis beprecedentis įvykis turi sulaukti „tvirto transatlantinio atsako“. Apie pasekmes kalbėjo ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė neabejoja, kad minimas Vakarų atsakas visų pirma turėtų būti tarptautinis tyrimas.
„Tarptautinis tyrimas turėtų atsakyti į visus klausimus. Aš net neabejoju, kad šita operacija buvo vykdoma ne tik Baltarusijos – be Rusijos, vargu ar būtų galima tai padaryti, – sako buvusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė. – Matome kokia Rusijos reakcija vakarykštė buvo. Kremliui artimi žmonės tyčiojosi ir džiaugėsi tuo įvykiu ir sakė „bravo, Lukašenka“. O dėl sankcijų, tai dar daug galimybių yra neišnaudota.“
Apskritai šitas režimas turėtų būti izoliuojamas taip, kaip yra izoliuojamas pūlinys žmogaus organizme, sako R. Juknevičienė. „Europos centre yra baisus pūlinys. Bėda ta, kad už to pūlinio gijos stovi Kremlius – maitinimas, visa ta infekcija yra palaikoma iš ten. Be Kremliaus palaikymo Lukašenka tokio žingsnio tikrai nebūtų ėmęsis“, – įsitikinusi R. Juknevičienė ir čia pat pabrėžia, kad nereiktų pamiršti, jog Kremliaus palaikymas yra „branduolinės valstybės palaikymas“.
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Galina Vaščenkaitė sako, kad vakar nutikusį įvykį vadinti incidentu būtų per silpna, mat Baltarusijos režimas įkaitais paėmė virš 170 asmenų vien dėl to, kad perimtų savo politinį oponentą R. Protasevičių. „Vien už tai, kad R. Protasevičius yra nepriklausomo kanalo kūrėjas, Baltarusijos režimas jį laiko savo priešu“, – liūdnai konstatuoja G. Vaščenkaitė.
Pasak jos, premjerė vakar į iš Atėnų atvykusį lėktuvą visų pirma vyko nuraminti keleivių. Ji taip pat patvirtina prieš tai kalbėjusiųjų žodžius, kad Lietuva sieks Baltarusijos oro erdvės uždarymo tarptautiniams skrydžiams.
„Premjerė vakar atvyko į lėktuvą tam, kad nuramintų juo skridusius Lietuvos ir kitų šalių piliečius. Sunku net įsivaizduoti, ką jiems teko patirti, – sako ministrės pirmininkės patarėja. – Matome, kad Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi. Su tarptautiniais partneriais sieksime, kad ji tarptautiniams civiliniams skrydžiams būtų uždaryta. Bent jau tol, kol nebus iki galo atliktas tyrimas.“
Į Vilnių be dviejų Baltarusijos piliečių neatvyko ir keturi Rusijos piliečiai. Prezidento patarėja užsienio klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad ši situacija labai panaši į KGB operaciją. Šiems žodžiams pritaria ekspremjeras, ilgametis Seimo narys Gediminas Kirkilas. Pasak jo, nėra jokių abejonių, kad prie to prisidėjo specialiosios tarnybos.
„Tai visiškai akivaizdu. Prie to prisidėjo ir Rusijos specialiosios tarnybos, nes dingo šios šalies keturi piliečiai. Jų toks braižas yra visiškai akivaizdus“, – sako G. Kirkilas.
Pasak jo, Lietuva šioje situacijoje turi būti „pati pirmoji ir pati aktyviausia“. „Tai Lietuva ir daro. Lietuvos tikslas yra mūsų saugumas, nes tokių atvejų aš neprisimenu nuo 1990 metų, – tikina jis. – Lietuva turi veikti visais būdais ir pirmiausia stiprinti savo saugumą: stiprinti pasienį ir atsisakyti skrydžių virš Baltarusijos, nes, kaip žinia, tokių skrydžių yra nemažai. Tai čia pirmieji žingsniai, be ICAO tyrimo, kuriuos turime padaryti iš savo pusės patys.“
Baltieji rūmai reikalauja nedelsiant atlikti tarptautinį tyrimą, reaguojant į Minsko režimo atliktą lėktuvo užgrobimą. – iš Atėnų į Vilnių skridusio keleivinio lėktuvo priverstinį nutupdymą Minske siekiant areštuoti opozicijos žurnalistą.
„Tai buvo šokiruojantis veiksmas, užgrobiant skrydį tarp dviejų ES šalių siekiant aiškaus tikslo – sulaikyti žurnalistą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. „Reikalaujame nedelsiant pradėti skaidrų ir patikimą šio incidento tarptautinį tyrimą“, – sakė J. Psaki, kurią cituoja „Bloomberg“.
