Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasiuntęs daugiau nei 100 tūkstančių karių prie sienos su Ukraina ir į Baltarusiją, bet šaliai – ir pasauliui – aiškina, kad čia Vakarai jį stumia konflikto link. Siunčiamą žinią sustiprina ir galingas valstybinės propagandos aparatas. Nenuostabu, kad daug rusų su V.Putinu sutinka, rašo „The Wall Street Journal“.
Kaip ir daug kitų rusų, studentė Anastasija Buchtejeva tikisi, kad dabartinės įtampos tarp Rusijos ir Vakarų dėl Ukrainos neišvirs į didelį karą. Bet jei išvirs, 24-metė bus tikra: Maskva čia niekuo dėta.
„Jaučiu, kad kažkas bando išprovokuoti Rusiją, – sako A.Buchtejeva, kuri nori dirbti mokytoja. – Nesuprantu, kam tai būtų naudinga, tačiau jaučiu, kad karas būtų naudingas Amerikai.“
Ir iš tiesų – V.Putinas vis pabrėžia, esą Vakarų galios stumia Maskvą konflikto su Kijevu link. Galima suprasti, kad JAV ir jų sąjungininkės kelia grėsmę Rusijos saugumui, nes siunčia karinę pagalbą Ukrainai ir rengia pratybas Juodojoje jūroje.
Vakarai atsako: ne, tai Rusija yra okupavusi dalį Ukrainos ir ginkluoja bei finansuoja prorusiškas grupuotes, kurios šeimininkauja dalyje pramoninio Donbaso. Be to, Rusija telkia pajėgas aplink Ukrainą ir taip siekia susigrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną. Kadangi Kremlius pastaraisiais metais visiškai prismaugė politinę opoziciją, Rusijoje tiesiog nėra kam mesti iššūkį agresyviai ir netiksliai V.Putino retorikai.
O prezidento žodžiai, anot sociologų ir apklausų rengėjų, labai svarbūs siekiant užsitikrinti visuomenės, kurią vargina tiek pandemija, tiek stagnuojanti ekonomika, palaikymą.
Propaganda įsisiautėjo
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos valstybinė žiniasklaida vis dažniau kartoja V.Putino poziciją, esą Rusija dabartinėje priešpriešoje yra auka, o ne įtampos kurstytoja. Televizijoje Vašingtonas kaltinamas ukrainiečių ruošimu kautis, be to, amerikiečiai neva ir patys siunčia kontraktininkus į Ukrainą bei padeda gabenti cheminius ginklus į okupuotą Donbasą. Kremlius, žinoma, neigia, kad remia separatistus – esą tik gina diskriminuojamus rusakalbius.
„Į Ukrainą pumpuojami letaliniai ginklai, šalyje kurstoma masinė psichozė, o Rusija vaizduojama kaip pagrindinė agresorė, – praėjusią savaitę griaudėjo garsus propagandistas Dmitrijus Kiseliovas. – Šiuo metu tikėtinos visos įmanomos provokacijos.“
Dar gruodį ir pats V.Putinas kalbėjo apie „genocidą“ Donbase. O po kelių dienų populiari pokalbių laida „60 minučių“ pasigavo šį teiginį ir paskelbė melagieną, esą į Ukrainą sėti chaoso atskrido JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai.
Amerika, tiesa, dar lapkritį įspėjo, kad Rusija gali pati rengti mįslingas atakas, kurias vėliau pateiktų kaip pretekstą neva „gynybinei“ karinei operacijai. Praėjusią savaitę JAV taip pat pranešė turinčios duomenų, kad Maskva planuoja paviešinti surežisuotą vaizdo įrašą, kuriame būtų matoma tariama ukrainiečių ataka.
„Putino politika – laikyti visas duris atlapotas, pasilikti sau kuo daugiau galimybių“, – tvirtina Aleksandras Baumovas, Maskvos Carnegie centro ekspertas. – Bet jei Rusija manys, kad reikia pulti, jai reikės preteksto.“
Nepriklausomas sociologinių tyrimų J.Levados centras gruodį nustatė, kad du trečdaliai rusų dėl įtampos kaltina Ukrainą, JAV ar NATO. Kremliaus kaltę matė vos 4 proc. respondentų. Ilja Šepelinas, nepriklausomoje televizijoje „Dožd“ analizuojantis valstybinės žiniasklaidos turinį, savo ruožtu pastebi, kad pastaruoju metu Ukrainai skiriama daugiausia dėmesio nuo 2014–2015 metų.
Labiau rūpi ne politika, o infliacija
„Pagrindinis leitmotyvas – kad Rusija nenori pulti Ukrainos, – teigė I.Šepelinas. – Kad mes, rusai, mylime taiką, bet Vakarų žiniasklaida mus vadina agresoriais.“
Rusiška propaganda aitrino ir konfliktą Donbase 2014 metais. Viename garsiame reportaže teigta, kad Ukrainos pajėgos viešai nukryžiavo trejų metų berniuką – aišku, tai buvo netiesa. Netikslūs reportažai ir ugninga retorika padėjo Kremliui sukelti patriotizmo bangą ir padidinti V.Putino populiarumą. Vis dėlto šį kartą mobilizacinių nuotaikų Rusijoje ir jos žiniasklaidoje nejuntama.
Anot 18-mečio studento Ivano Mercalovo, V.Putinas tiesiog „demonstruoja savo galią“, kad paaugtų jo reitingai: „Jam nereikia jokios invazijos“.
Be to, kaip pastebi sociologas Sergejus Belanovskis, daug rusų jau nusprendė aktyviai nebesekti politinių naujienų – juk per pastaruosius metus opozicija buvo tiesiog išvaikyta. Nepriklausoma žiniasklaida be perstojo spaudžiama, o žinomos žmogaus teisių gynimo organizacijos uždarytos.
Rusams dabar esą labiau rūpi COVID-19 pandemija, o labiausiai – jų piniginių turinys. Gruodžio pabaigoje apklausos parodė, kad gyventojai jaudinasi ne dėl politikos ar karo grėsmės, o dėl infliacijos, prastėjančio gyvenimo lygio ir pandemijos.
Populiaraus Maskvos baro darbuotojas Ivanas Popovas pirmą kartą apie Rusijos pajėgų telkimą išgirdo pernai rudenį, bet apie tai kalbančius klientus nuo to laiko išgirdo vos porą kartų: „Žmonės daugiausia kalbasi apie virusą, apie tai, kas susirgo.“
30-metis I.Popovas mano, kad dėl įtampos kalti „geopolitiniai žaidimai“. Tačiau jis atidžiai neseka įvykių: „Tai ne mano karas.“
O J.Levados centro direktorius Denisas Volkovas pasakoja, kad apklausų dalyviai teigia dažniausiai iškart perjungiantys TV kanalą, kai pradedama kalbėti apie Ukrainą. Anot D.Volkovo, tai reiškia, kad daugelis rusų aktyviai nesistengia suprasti, kas kaltas dėl eskalacijos.
Atviras laiškas
Tiesa, minėta studentė A.Buchtejeva žiūri valstybinę televiziją ir mano, kad JAV „nori pakenkti Rusijos reputacijai“. Bet, pasak S.Belanovskio, „žmonės nenori dėl to kariauti, o jei būtų didelių nuostolių, kiltų tikrai dideli protestai prieš Kremlių“.
Didesnės demonstracijos Rusijoje, tiesa, draudžiamos. Bet viešas priešinimasis galimam konfliktui Ukrainoje nėra garsus – tik sausio pabaigoje grupė menininkų, intelektualų ir aktyvistų paskelbė viešą laišką, kuriuo paragino vyriausybę išsukti iš kelio karo link.
„Tokio karo idėjos garsinimas yra amoralus, neatsakingas ir nusikalstamas. Tokio karo negalima imtis Rusijos žmonių vardu“, – įspėjama laiške, kuris internete per mažiau nei dvi savaites surinko apie 5 tūkst. parašų.
Viena pasirašiusiųjų laišką – 62 metų gydytoja Olga Mazurova. Nors ji nemano, kad protestai pakeistų V.Putino nuomonę, moteris nuo gruodžio su keliomis dešimtimis bendraminčių savaitgaliais pavieniui – kitaip negalima pagal įstatymus – vis iškelia plakatus su užrašu „Karui – ne“.
„Visa tai tęsis, jei visi rusai, kuriems nors kiek rūpi, nepajudins piršto ir nenuspręs neprisidėti prie nusikaltimo“, – pabrėžė O.Mazurova.
