Jauni lietuviai šiandien noriai naudojasi galimybėmis keliauti, pagyventi užsienyje ar svečiose šalyse kurti savo gyvenimus. Dalis jaunosios kartos lietuvių užsienyje gyvena, nes tokį kelią pasirinko jų tėvai. Nepaisant to, jaunimas nori išlaikyti ryšį su Lietuva ir prisidėti prie jos gerovės kūrimo.
Tokios nuomonės laikosi Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) pirmininkė Agita Beržanskaitė, kurios teigimu, tvirtesni lietuvių santykiai su kitomis demokratinėmis valstybėmis padeda kurti stabilesnę ir saugesnę ateitį Lietuvai.
Pilietybės išsaugojimas – jaunimui aktualus klausimas
Beržanskaitės manymu, tokius ryšius padėtų kurti galimybė lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę, kai įgyjama kitos šalies pilietybė. Šiuo metu tam kelią užkerta LR Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos, kurias siūloma keisti. Dėl to bus sprendžiama kitąmet kartu su prezidento rinkimais organizuojamame visuotiniame referendume.
„Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo yra svarbus visai lietuvių diasporai, o jaunimui, visų pirma, dėl to, kad bekuriant namus kitoje šalyje dažnai susiduriama su įvairiais administraciniais sunkumais.
Dažnai be pilietybės negalime gauti tokių pačių lengvatų ar tam tikrų paslaugų, kuriomis naudojasi tos šalies piliečiai. Taigi bėgant metams – galimybė įgyti kitos šalies pilietybę neretai tampa aktuali vien dėl biurokratinių klausimų.
Galimybė išsaugoti pilietybę leistų pasaulio lietuviams turėti prieigą prie įvairių politikos formavimo klausimų, socialinių paslaugų tiek užsienio šalyje, tiek Lietuvoje. Jaunas žmogus galėtų išsaugoti savo šaknis, ryšį su Lietuvą, galimybę balsuoti ir dalyvauti socialiniame jos gyvenime, o tuo pat metu patogiau įsikurti valstybėje, kurią pasirinko naujaisiais namais“, – sako pasaulio jaunimo atstovė.
Beržanskaitės teigimu, pilietybės išsaugojimas išeivijos lietuviams taip pat galėtų atverti daugiau karjeros galimybių. Nors gyvenant Europos Sąjungoje šiuo požiūriu kliūčių yra mažiau, tačiau kai kuriais atvejais galimybė įgyti kitos šalies pilietybę siekiant tam tikrų pareigų yra svarbi.
Pavyzdžiui, tam tikroms valstybinėms pareigoms užimti gali reikėti tos šalies pilietybės. A.Beržanskaitė sako, kad jos pačios asmeniniuose ateities planuose – viešasis valstybinis sektorius, tad Nyderlandų karalystės pilietybės įgijimas galėtų padėti jos karjerai.
Padėtų išsaugoti jaunimo ryšį su Lietuva ir kurti jos ateitį
„Visgi dar svarbiau nei praktiniai klausimai yra lietuviško identiteto puoselėjimas ir ryšių su Lietuva išsaugojimas. Augant kaip asmenybei tai yra labai svarbu, nes santykis su gimtine formuoja požiūrį į pasaulį. Pilietybės išsaugojimas prie stipriai prisidėtų prie ryšių išsaugojimo, o tuo pačiu padėtų augti ne tik pačiam piliečiui, bet ir visai Lietuvai“, – sako A.Beržanskaitė.
Anot pašnekovės, ne paslaptis, kad daugelis jaunų lietuvių pasaulyje iš Lietuvos išsikraustė būdami dar visai maži, todėl jų identitetas formavosi ne tik lietuviškame kultūriniame kontekste.
Šiuo metu tokiems žmonėms dažnai tenka rinktis tarp dviejų pilietybių. Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkės manymu, galimybė išsaugoti gimimu įgytą pilietybę Lietuvos išeiviams reikštų, kad jie nėra atstumiami, o lietuviu esama visur ir visada. Nėra nieko blogo jaustis dviejų valstybių dalimi ir gyventi prisidedant prie abiejų kūrimo.
„Pilietybės išsaugojimas yra naudingas ne tik patiems užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir visai Lietuvai. Lietuvis, turintis tiek Lietuvos, tiek kitos valstybės pasus – gali tiesti diplomatinius tiltus, padėti jungti skirtingų valstybių visuomenes, užmegzti dialogą. Šiuolaikiniame pasaulyje tai yra labai svarbu.
Kuo tvirtesnius santykius užmegsime su kitomis demokratinėmis valstybėmis, tuo daugiau galimybių Lietuva turės vystytis. Lietuvos ir kartu kitos šalies pilietybę turintys asmenys tikrai galėtų prisidėti prie saugios ir užtikrintos Lietuvos ateities kūrimo“, – įsitikinusi A.Beržanskaitė.
Pašnekovės manymu, dažniausi klausimai, kurie kyla dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo yra tai kaip atrodytų mokestiniai įsipareigojimai abiejose šalyse, privaloma karinė tarnyba ir būtinybė laikytis kelių šalių teisinių ir biurokratinių reikalavimų.
Visgi, mokesčių mokėjimas nėra susietas su pilietybe, nes mokesčiai yra mokami ten, kur uždirbamos ir apmokestinamos pajamos, o karinė prievolė – visiems vienoda.
Klausimas referendume bus sprendžiamas jau kitąmet
Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri – išskyrus įstatymų numatytas išimtis – draudžia Lietuvos piliečiui turėti ir kitos šalies pilietybę. Ji būtų keičiama nauja formuluote: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Pritarus siūlomam pakeitimui, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Tokiu pakeitimu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę. Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. gyventojų.
Pilietybės išsaugojimo tvarką reglamentuotų LR pilietybės konstitucinis įstatymas. Seime užregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių pilietybę įgyjantys lietuviai.
Tokius kriterijus atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime dalyvaujančios valstybės bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narės. Taip pat išskirtos valstybės, kurios tokių kriterijų neatitinka. Išsamiau apie Pilietybės išsaugojimo referendumą – www.referendumas2024.lt.
