Pasaulyje augant naujojo koronaviruso grėsmei,tikintieji raginami neiti į bažnyčias, bet stebėti aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų. Mes pranešime apie visas žinomas lietuviškų Mišių transliacijas iš Lietuvos bei vietines transliacijas Čikagoje.
Bet kaip tikrai dalyvauti šv. Mišiose nuotoliniu būdu? Kaip elgtis namuose, žiūrint ar klausant šv. Mišių transliacijų? Pataria brolis dominikonas kunigas SAULIUS RUMŠAS OP, Druskininkų parapijos klebonas kun. VAIDAS VAIŠVILAS bei policijos kapelionas kun. ALGIRDAS TOLIATAS.
Kun. Saulius Rumšas OP:
Visada yra tokių klausimų, į kuriuos yra įvairių atsakymų. Saugiausias variantas – jei žmogus nori, mato reikalą ar jaučia poreikį, gali elgtis, kaip įprastai elgiasi per Mišias bažnyčioje ir priimdamas Komuniją. Transliacija – tai ne filmas, kurį žiūrime sėdėdami fotelyje, bet malda ir dalyvavimas gyvosios Bažnyčios maldoje. Tad logiška, kad ir klaupiamės, ir atsakinėjame, ir priimame dvasinę Komuniją bei palaiminimą.
Klaupiamasi ne prieš televizorių, radiją ar kompiuterį, bet prieš Viešpatį. Čia panašiai kaip ir su paveikslais – jie mums rodo Pirmavaizdį, nukreipia mūsų žvilgsnius ir širdis į tai, ką jie vaizduoja. Aišku, visus šiuos veiksmus reikia atlikti pagal galimybes. Jei ligonis lovoje – suprantama, kad jo nepaklupdysime.
Taip pat reikėtų sutelkti dėmesį, tuo metu vien dalyvauti maldoje. Šv. Mišios, pasitelkiant įvairių priemonių – ne fonas, kurį stebint galima užsiimti visai kitais reikalais. Taip dalyvaudami šv. Mišiose skiriame konkretų laiką, kaip ir eidami į bažnyčią. Jei įmanoma, dera susirinkti namuose visai šeimai. Juk mes šiuo metu neiname į bažnyčią ne todėl, kad nenorime ar esame užsiėmę savais reikalais, bet todėl, kad saugome savo ir kitų sveikatą.
Bet svarbiausias dalykas yra nusiteikimas, vidus, intencija, o tai – melstis kartu su gyvąja Kristaus bendruomene. Atleidimas dalyvauti fiziškai sekmadienio Mišiose neatleidžia tikinčiųjų nuo pareigos melstis. Priešingai, turėtume dar labiau melstis, atgailauti ir prašyti Dievo pagalbos. Melstis ne tik už save, bet ir už kitus su visa gyvąja Bažnyčia.
Kun. Vaidas Vaišvilas:
Aš sakyčiau, žmonės turėtų normaliai elgtis, kas gali, tegul klaupiasi, o kas nesiklaups, tikrai nieko nepagarbaus nedarys. Nepagarba pirmiausia gimsta širdyje ir mintyse, pagarba ir šventumo jausmas taip pat kyla iš žmogaus vidaus. Kas jau nusiteikęs nepagarbiai, tas šv. Mišių transliacijos tikrai nežiūrės.
Kun. Algirdas Toliatas:
Žiūrint ar klausant transliacijos, manau, būtų gerai atsidėti tik tam. Galima klauptis per pakylėjimą arba tiesiog išlaikyti rimtį. Mūsų šeimininkė Stanislava, kol gamina valgyti, visada klauso Marijos radijo. Gamina ir per šv. Mišias. Bet per pakylėjimą nutyla ir sustingsta..
Žinoma, jei žmogus dalyvauja sekmadienio šv. Mišiose tokiu nuotoliniu būdu, tai visos šv. Mišios turėtų būti kaip pakylėjimas.
Per Tėve mūsų maldą, mintimis susikabinkime rankomis su pačiais brangiausiais. Per ramybės palinkėjimą apsikabinkime akimis. Per Komuniją priimkim Viešpatį širdimi kaip šimtininkas: „Viešpatie, nesu vertas, bet tik tark žodį ir mano siela bus pilna Tavęs!!“
