Antradienį kadenciją baigianti demokratė Čikagos merė Lori Lightfoot priėmė, ko gero, paskutinį reikšmingą sprendimą šiose pareigose. Ji paskelbė nepaprastąją padėtį po to, kai į Čikagą atvykus tūkstančiams migrantų, prieglaudos ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos viršijo savo pajėgumus, o daugeliui naujų atvykėlių – įskaitant šeimas su vaikais – teko miegot ant grindų policijos nuovadose, uždarytose mokyklose ir viešų parkų vasarnamiuose. Pasak įvairių ataskaitų, tokios sąlygos nesuteikia atvykėliams tinkamų sanitarinių sąlygų.

Pasak Lightfoot, nuo rugpjūčio 31 dienos, kai Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas ir kiti respublikonų gubernatoriai ėmėsi autobusais siųsti migrantus į Čikagą ir kitus demokratų valdomus „miestus-prieglobsčius“, į mūsų miestą atvyko per 8 100 migrantų – pagrinde prieglobsčio siekiantys pabėgėliai iš Centrinės ir Pietų Amerikos.

Naujausias jos vykdomasis įsakymas suteikia mero administracijai įgaliojimus savo nuožiūra naudoti finansinius išteklius ir įvairius miesto departamentus, itin būtų tinkamai reaguojama į susidariusią nepaprastąją padėtį. Jos įsakyme taip pat numatoma teisė kreiptis į Ilinojaus gubernatorių dėl Nacionalinės gvardijos mobilizavimo, įvairioms personalo spragoms užpildyti ir logistikos užduotims atlikti. Kritikai iš karto suskubo pastebėti, kad Nacionalinės gvardijos dislokavimas Čikagos bendruomenėse nuo seno yra radikaliosios dešinės politikų tikslas, įskaitant buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.

Nors Lightfoot įsakas niekaip neprisidės prie krizės sprendimo, jis suteikia naujai į postą ateinančiam demokratui Brandonui Johnsonui daug nevaržomų įgaliojimų, kartu suteikiant galimybę nuo savęs nusimesti atsakomybę už tų įgaliojimų išplėtimą. Pats Johnsonas trečiadienį viešėjo Vašingtone (D.C.) ir rengė susitikimus su Bideno administracijos vadovais ir demokratų politikais, idant užsitikrintų federalinę paramą.

Anksčiau tą pačią dieną Čikagos Miesto taryba nubalsavo paskirti $51 milijoną iš Čikagos 2021 m. biudžeto pertekliaus išlaidoms migrantų krizei padengti, nepaisant to, kad skaičiavimai rodo, jog šioms išlaidoms vien iki birželio pabaigos prireiks $112 milijonų.

Miestas ir valstija iš Federalinės nepaprastųjų padėčių valdymo agentūros (FEMA) paprašė $200 milijonų darbui su 2022 metais atvykusiais migrantais, tačiau sulaukė tik $14.1 milijono. Ilinojaus valstija sutiko atsiųsti $30 milijonų, kai tuo tarpu milijardieriaus demokrato gubernatoriaus J.B.Pritzkerio administracija paskelbė, kad iki šiol valstija iš savo biudžeto pabėgėlių pastogei ir priežiūrai išleido $260 milijonų.

Atsakingų miesto administracijos pareigūnų skaičiavimais, vidutiniškai kasdien atvykstančių migrantų skaičius nuo balandžio vidurio išaugo daugiau nei 10 kartų. Pasak Šeimos ir paramos paslaugų įgaliotinės Brandie Knazze, kasdien lėktuvu atvyksta 100-150 žmonių, plius 3-5 pilni žmonių autobusai. Prognozuojama, kad gegužės 11 dieną baigus galioti 42 skirsniui, pabėgėlių skaičius dar labiau išaugs, nepaisant prezidento Bideno pažado apriboti pabėgėlių priėmimą ir 1500 kareivių dislokavimą prie pietinės sienos.

  Dramatiškai išaugęs migrantų skaičius atskleidė miesto prieglaudų ir socialinių būstų infrastruktūros spragas. Pasak Knazze, mieste yra 7 prieglaudos ir 3 „atokvėpio“ centrai, kuriuose šiuo metu yra per 3 200 migrantų. Apie 300 migrantų įstrigo policijos nuovadų vestibiuliuose visame mieste, o kiti perkelti į parkų vasarnamius, kur nėra nei tinkamų lovų nei kitų sanitarinių sąlygų.

Miesto pareigūnams ieškant naujų vietų laikinam migrantų apgyvendinimui, valdžia susiduria su pasipriešinimu iš vietinių gyventojų. Štai praėjusią savaitę South Shore rajone vykusiame susirinkime, gyventojai nušvilpė pasiūlymą migrantams skirti uždarytą South Shore mokyklą, o kai kurie ėmė skanduoti „Išsiųskite juos atgal“ ir „Pastatykime sieną“.

Vietos gyventojų nepasitenkinimą atliepia ir juos atstovaujantys Miesto tarybos nariai, nesutinkantys „atimti deguonies kaukės iš savo bendruomenės ir atiduoti ją kažkam kitam“, kaip išsireiškė Miesto tarybos narys Davidas Moore’as.