Kai Vilius Leveris ieško naujų darbuotojų savo vyrų kirpyklai Vilniuje, jis kreipiasi tiesiai į vietinį pabėgėlių centrą, o ne į darbo biržą, rašo britų dienraštis „The Times“.
Per ketverius darbo Lietuvos sostinėje metus, Leveris priėmė jau 12 darbuotojų iš Turkijos, Libijos, Sirijos, Maroko ir Kolumbijos. Sykį jis netgi ryžosi kelionei į Iraną, kad surastų žmonių su tais įgūdžiais, kurių rasti Lietuvoje jam nepavyko.
„Negalėjau čia rasti žmonių. Netgi šlapias barzdų skutimas čia yra visiškai naujas dalykas, – sako Leveris. – Dabar, jeigu pabėgėlis, kuris savo šalyje dirbo kirpėju, atvyksta į Lietuvą, man iškart paskambina pabėgėlių centras.“
Lietuvos populiacija per praėjusį dešimtmetį susitraukė 12 proc., iki 2,9 mln., žmonėms išvykstant į užsienį ieškoti didesnių atlyginimų ir geresnių karjeros perspektyvų, o pusė jų apsistoja būtent Didžiojoje Britanijoje, rašo „The Times“.
„Pusė mano buvusių kursiokų universitete jau paliko šalį; tai labai liūdina ir šiek tiek demoralizuoja, – pasakoja Leveris, kuris pats yra retas pavyzdys lietuvio, nusprendusio sėkmės siekti gimtojoje šalyje. – Per vasaros atostogas gali matyti iš Britanijos sugrįžusius emigrantus, vairuojančius savo prabangius automobilius su britiškais numeriais.“
Gyventojų egzodas tapo pagrindine Lietuvos parlamento rinkimų tema. Antrajame rinkimų raunde daugiausiai mandatų užsitikrino Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kaltinanti valdančiąją šalies socialdemokratų vyriausybę neįdėjus pakankamai pastangų, kad suvaldytų masinės emigracijos problemą.
„Kiekvienas politikas privalo asmeniškai pasakyti išvykusiems žmonėms – „atleiskite už mūsų abejingumą, mes išvarėme jus iš Lietuvos“, – yra sakęs 46-erių Saulius Skvernelis, buvęs nacionalinės policijos vadovas ir LVŽS kandidatas į premjerus. – Emigracija yra svarbiausia šių rinkimų tema. Daugybė žmonių yra pajutę jos pasekmes. Mes privalome tučtuojau spręsti šią problemą ir susigrąžinti gyventojus.“
Tačiau vien tokių kalbų neužtenka norint įtikinti žmones pasilikti Lietuvoje. Aleksejus Petrovas, aviacijos mechanikas, kurio sesuo gyvena Londone, sako: „Tai nėra raketų mokslas. Britanijoje galima užsidirbti keturis penkis kartus daugiau nei Lietuvoje, tad savaime suprantama, kad žmonės išvyksta.“
Gyventojų egzodas tapo pagrindine Lietuvos parlamento rinkimų tema. Antrajame rinkimų raunde daugiausiai mandatų užsitikrino Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kaltinanti valdančiąją šalies socialdemokratų vyriausybę neįdėjus pakankamai pastangų, kad suvaldytų masinės emigracijos problemą.
„Aš myliu savo šalį ir nenoriu jos palikti, bet išvykstu į Britaniją, nes vietoje €600 per mėnesį aš galiu užsidirbti €3,000, – sako jis. – Liūdna, bet aš nematau čia šviesios ateities.“
Emigracijos problema paskatino kelių populiarių lietuviškų televizijos serialų ir spektaklių pasirodymą, kurie visi nagrinėja džiugias ir liūdnas realaus užsienio lietuvių gyvenimo istorijas.
Vis dėlto, kai kurie emigrantai sugrįžta į gimtąją šalį. Tarp jų yra 37-erių Beata Nicholson, kuri šiuo metu yra viena žinomiausių Lietuvos televizijos asmenybių.
„Aš dievinau tuos 10 metų, kuriuos praleidau Britanijoje. Mano vyras yra britas, o du mūsų vaikai gimė Londone, bet ėmiau labai stipriai jausti, kad atėjo laikas sugrįžti, – sakė ji. – Gyvenimo kokybė yra geresnė čia. Aš taip pat norėjau parodyti, kad mes galime kažką čia sukurti. Lietuva yra pilna galimybių ir potencialo.“
Tomas Nicholsonas, iš Safolko kilęs jos vyras, į Lietuvą atvykęs kartu su Beata, šiuo metu vadovauja picerijų tinklui Vilniuje. Jis taip pat darbuotojų ieško pabėgėlių centruose.
„Aš pasamdydavau vietinį lietuvį virėją, jį apmokydavau, ir po pusės metų jo nebelikdavo, – atskleidžia jis. – Nebegalėjau rasti vietinių profesionalių darbuotojų. Kartą taip susierzinau, kad aplankiau pabėgėlių centrą, ieškodamas picų kepėjo. Tai, kad tiek daug žmonių palieka Lietuvą, yra didelė problema. Netgi rasti gerą savo sritis žinovą dabar gali būti sudėtinga.“
Britanijai pasirinkus išstojimo iš Europos Sąjungos kelią bei nukritus svarui, manoma, kad sugrįš vis daugiau lietuvių.
„Aš planuoju sugrįžti dėl daugybės priežasčių, bet „Brexit“ turėjo didžiausios įtakos mano sprendimui, – sako 33-ejų mokslų daktarė Kristina Baubinaitė iš Piterboro miesto. – Pastebėjau, kad man tampa vis labiau gėda kalbėti angliškai britiškuose rateliuose, kadangi nenoriu parodyti savo rytų europietiško akcento dėl stereotipų apie mano šalį.“
Nuotraukoje: Vilius Leveris įdarbina kirpėjus iš Turkijos, Libijos, Sirijos ir kitų šalių
