Alkoholio vartojimas gali sukelti septynių skirtingų tipų vėžį, atskleidė nauja metaanalizė. Ankstesni tyrimai yra radę sąsają tarp alkoholio vartojimo ir aukštesnės tam tikrų vėžio formų išsivystymo rizikos, skelbia analizė, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar būtent alkoholis yra tiesioginis vėžio sukėlėjas.

Liepos 21 d. žurnale „Addiction“ paskelbta naujoji metaanalizė nagrinėjo pagrindinius per pastarąjį dešimtmetį padarytus tyrimus nustatant alkoholio vartojimo ir vėžio išsivystymo ryšį, įskaitant Amerikos vėžio tyrimų instituto ir Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros surinktus duomenis. Ir jos išvados kelia nerimą – beveik 6 proc. mirčių nuo vėžio visame pasaulyje gali būti siejama su alkoholiu, įskaitant ir tuos žmones, kurie jį vartojo saikingai, sako metaanalizės autorė ir prevencinės medicinos bei epidemiologijos profesorė iš Otogo universiteto Naujojoje Zelandijoje dr. Jennie Connor.

„Iš visuomenės sveikatos perspektyvos, - tyrimo išvadose rašo ji, - alkoholis galimai buvo atsakingas už maždaug pusę milijono mirčių nuo vėžio 2012 m..“

„Yra tvirtų įrodymų, jog alkoholis sukelia vėžį septyniose organizmo vietose, ir galimai kitose“, - teigia ji.

Turimi įrodymai paremia „priežastinį alkoholio vartojimo ryšį“ su vėžio išsivystymu ryklėje (burnos dalyje), gerklose, stemplėje, kepenyse, gaubtinėje žarnoje, tiesiojoje žarnoje ir moterų krūtyse, rašo Connor.

Taip pat daugėja įrodymų, rodančių stiprų ryšį tarp alkoholio ir kitų vėžio formų, tokių kaip prostatos ir kasos vėžys bei odos melanoma, tačiau kol kas esamų įrodymų nepakanka tvirtai pasakyti, kad tarp jų ir alkoholio taip pat egzistuoja priežastinis ryšys, skelbia tyrimas.

Dar įdomiau tai, kad kiekvienai iš septynių tiesiogiai su alkoholio vartojimu siejamų vėžio formų ankstesni tyrimai rado „nuo dozės priklausomą ryšį“, kas reiškia, jog kuo daugiau alkoholio žmogus vartoja, tuo didesnė tų vėžio formų išsivystymo tikimybė.

Ankstesni tyrimai taip pat atskleidė, kad tikimybė, jog žmogus susirgs vėžiu, kai kurių jo formų atveju sumažėja nustojus vartoti alkoholį, skelbia naujoji metaanalizė.

Mokslininkai mano, kad už vėžio išsivystymą burnoje, gerklėje, stemplėje ir kepenyse yra atsakingas alkoholio skilimo procese susidarantis junginys acetaldehidas, kuris susiformuoja, kai alkoholį pradeda virškinti seilės ir kepenyse esančios molekulės.

Ryšys tarp alkoholio ir burnos bei gerklės vėžio formų buvo stipresnis nei ryšys tarp alkoholio ir kitų organizmo dalių vėžio formų, tyrimo išvadose rašo Connor. Pavyzdžiui, daugiau nei 50 g grynojo alkoholio suvartojimas per dieną yra siejamas su 4-7 kartus didesne burnos, gerklės ar stemplės vėžio išsivystymo tikimybe palyginus su apskritai alkoholio nevartojančiais žmonėmis. Tuo tarpu tas pats alkoholio kiekis per dieną yra siejamas tik su maždaug 1,5 karto didesne gaubtines ir tiesiosios žarnos, kepenų bei krūties vėžio rizika.

Primename, kad vienoje uncijoje spiritinių gėrimų grynojo alkoholio kiekis gali varijuoti. Pavyzdžiui, vienoje uncijoje vyno yra 2,4-2,8 g grynojo alkoholio, kai tuo tarpu uncijoje alaus jo yra nuo 1 iki 1,2 g.

Connor atkreipia dėmesį, kad tikslūs mechanizmai, kaip alkoholis sukelia vėžį, nėra gerai žinomi, ir gali skirtis skirtingose organizmo dalyse. Mokslininkai mano, kad už vėžio išsivystymą burnoje, gerklėje, stemplėje ir kepenyse yra atsakingas alkoholio skilimo procese susidarantis junginys acetaldehidas, kuris susiformuoja, kai alkoholį pradeda virškinti seilės ir kepenyse esančios molekulės. Acetaldehidas tada tiesiogiai kontaktuoja su burnos, gerklės, stemplės ir kepenų audiniais ir gali pažeisti jų ląstelių DNR, kas savo ruožtu gali sukelti vėžį.

Tuo tarpu tyrinėjant krūties vėžio vystymąsi buvo pastebėta, kad alkoholis gali sukelti vėžį padidinant estrogeno lygį organizme, o šis hormonas yra siejamas su šia liga, skelbia metaanalizė. Connor cituoja Jungtinėje Karalystėje atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad tos moterys, kurios per savaitę išgerdavo nuo 70 iki 140 g grynojo alkoholio, turėjo 13 proc. didesnę riziką susirgti krūties vėžiu ir 5 proc. didesnę riziką susirgti kitomis vėžio formomis palyginus su tomis, kurios išgerdavo iki 20 g grynojo alkoholio per savaitę.

Connor pažymi, kad jos metaanalizėje būta tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, dauguma analizėje nagrinėtų ankstesnių tyrimų rėmėsi pačių žmonių suteikta informacija dėl jų suvartojamo alkoholio kiekio. Pati Connor atkreipia dėmesį, kad neretai žmonės praneša jo vartojantys mažiau nei iš tiesų išgeria.