Artėjant šventėms, niekas taip nenuramina dvasios ir nesukuria šventiškos nuotaikos, kaip papuošta eglutė, degantis ir šilumą skleidžiantis židinys bei krentančių iš dangaus rusiškų kosminių laivų ir karinių lėktuvų stebėjimas. Tai šlepteli į vandenį „MiG-29KUB“, tai šventiniu fejerverku sprogsta kosminis laivas „Progresas“ (tai įvyko praėjus vos dviem dienoms po to, kai Rusijos gynybos ministras Dmitrijus Rogozinas pareiškė, kad „Rusija pagaliau išsiveržė iš labai apmaudžių kosminių avarijų serijos“ – geriau jau būtų patylėjęs), tai iš to paties nelaimingojo karinio laivo-lėktuvnešio „Admirolas Kuznecovas“ tiesiai į Viduržemio jūrą vėl neria dar vienas naujausias naikintuvas „Su-33“ (naujausias, tai ne ta prasme, kad neseniai ištobulintas ir pagamintas – šita SSRS laikų atgyvena iš gamybos nuimta dar 1999 metais; tiesiog tai reiškia, kad nieko naujesnio pas juos nėra).
Apskritai „Admirolas Kuznecovas“, kuris iš esmės yra tik plaukiojantis dūmų generatorius, be jokių priešininko puolamųjų veiksmų – Sirijos ligoninės ir gyvenamieji namai priešlėktuvinės gynybos sistemų, deja, neturi – tokiomis arba panašiomis aplinkybėmis prarado jau keturis savo karinius lėktuvus. Sprendžiant tiek iš denio, tiek iš angaro nuotraukų, tų lėktuvų pas „Admirolą Kuznecovą“ iš viso buvo vos 8 ar 9 (o ir tie galintys pakilti tik būdami lengvos konfigūracijos, mat Nevos projektavimo ir konstrukcijos biuro konstruktoriai nesugebėjo „Kuziai“ įmontuoti startinių katapultų), plius dar 5 malūnsparniai. Palyginimui, mūsiškis „Ronald Reagan“ talpina 90 lėktuvų ir malūnsparnių, o šios klasės laivų – branduolinių superlėktuvnešių su daugiau nei 100 tūkstančių tonų vandentalpa (prieš vos 43 „Kuznecovo“ tonas) – mes turime 10 (dar vienas, „Gerald R. Ford“, bus pradėtas statyti artimiausiu metu; jis taps naujos savo vardo klasės laivų pradininku).
Superlėktuvnešis, savo branduolinių reaktorių dėka, gali plaukioti po pasaulio vandenynus be degalų papildymo daugiau nei 20 metų ir išvystyti daugiau nei 30 mazgų greitį. O štai rusiškas mazuto rijikas gali nupukšėti daugiausiai 8 000 jūrmylių (t.y. iki Amerikos nukaks, bet atgal tai jau niekaip) 18 mazgų greičiu, nors, kaip rodo patirtis, iš rikiuotės jis išeis kur kas greičiau; vos ne visą savo gyvenimą jis praleido stovėjimo vietose ir remonto dokuose, ir net po visų remontų jo puikiosios rusiškosios technologijos neleidžia jam išvystyti originaliai projekte numatyto greičio (labai įdomu, kad pagal tą patį projektą pastatyti, tačiau Kinijai ir Indijai parduoti laivai šiai dienai yra gerokai geresnės būklės nei vargšelis „Kuzia“). Elektroninės kovos, kompiuterinio raketų gairių nustatymo bei priešraketinės ir prieštorpedinės priemonės – na, patys suprantate, kad nėra čia apie ką ir kalbėti. Sovietinę elektroniką lyginti su amerikietiška yra ne tik kad juokinga, tai tiesiog nepadoru.
Apskritai bet koks Jungtinių Valstijų (arba Didžiosios Britanijos) lėktuvnešis gali paskandinti „Kuznecovą“ su visais jam priklausančiais tanklaiviais ir vilkikais dar iki tol, kol jo įgula apskritai spės suprasti, kas vyksta. Nors, kaip matome, rusai kol kas ir be mūsų pagalbos labai neblogai susitvarko su savo pačių jūrinės aviacijos naikinimu. Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri, dėl kvailų ir nepagrįstų ambicijų, savo Karinės aviacijos pajėgas perkrikštijo į Kosminės aviacijos pajėgas, taip tapdama pasaulio pajuokos objektu; tačiau dabar panašu, kad laikas jas dar kartą perkrikštyti į Kosminės povandeninės aviacijos pajėgas (nors tinka ir kita pavadinimas - Komedijinės aviacijos pajėgos). Tiesa, nežinau, kiek tikėtina, kad krentantys lėktuvai ir kosminiai laivai pataikys į priešų povandeninius laivus, tačiau žuvis naikinti toks metodas tinka nepriekaištingai.
Tiesa, apie naikinimą. Rusų okupantai oficialiai paskelbė apie planus visiškai panaikinti bet kokias Ukrainos radijo ir televizijos transliacijas okupuotame Kryme (kuriam Ukraina Čongare, Chersono srityje, specialiai stato bokštą). Taip, ta pati Rusija, kurioje kyla laukinė isterija, kas kartą, kai Ukrainoje arba Europoje yra uždraudžiama eilinė Rusijos propaganda ar bent jau yra garsiai paraginama ją atpažinti ir su ja kovoti. Na, ką – signalų slopintuvų sugrįžimas net nestebina šiame intensyvaus sovietmečio atgaivinimo (ir, kai kuriais atvejais, net jo perspjovimo) ir vis naujų represijų prieš Kremliaus chuntai neparankią informaciją skleidžiančius asmenis fone.
Kas naujesnio represijų fronte? Štai, pavyzdžiui, Astrachanės srities gyventojui Igoriui Steninui, nubaustam 2 metų laisvės atėmimo bausme sugriežtinto režimo kolonijoje už socialiniuose tinkluose parašytą tekstą „Mirtis Kremliaus okupantams! Šalin nagus nuo Ukrainos!“ ir svetimą(!) ukrainiečio žurnalisto Petro Šuklinovo komentaro perpublikavimą, buvo dar labiau sugriežtinta bausmė. O Sočio gyventoja Oksana Sevastidi (gruzinišką pavardę ji gavo ištekėjusi, o mergautinė jos pavardė yra ukrainietiška Pančenko – nors, atvirai kalbant, jau sunku pasakyti, kokia pavardė šiandienos Rusijoje yra pavojingesnė) buvo nubausta 7 metų laisvės atėmimo bausme už „valstybės išdavimą“. Kaip ji „išdavė“ valstybę? Ogi 2008 metais, prieš Rusijai užpuolant Gruziją , ji parašė Gruzijoje gyvenančiam pažįstamam trumpąją SMS žinutę, kad matė Abchazijos kryptimi judančius tankus (šioje vietoje būtina pastebėti, kad situacija yra absurdiška net nuošalyje paliekant pačios agresorės Rusijos nusikalstamą elgesį; Sevastidi dirbo paprasčiausia pardavėja, ji neįsilaužė į jokius slaptus objektus ir nepavogė jokios slaptos informacijos, o tiesiog pranešė apie tai, ką pamatė savo mieste vidury baltos dienos ir ką pamatyti galėjo bet kas). Vos nuo 2010 metų Rusijoje buvo nuteisti 87 Gruzijos ir kitų šalių „šnipai“. 13 iš jų už grotų pateko per pirmąjį 2016 metų pusmetį. Pusės nuteistųjų tapatybės yra nežinomos, tačiau sprendžiant iš jų bylų aprašymų, jų „kaltė“ yra panašaus masto kaip ir Sevastidi.
Rusijos valdžios ir teisėsaugos nuomone, toks piliečių elgesys socialiniuose tinkluose ir už jų ribų yra neteisingas ir nusikalstamas, vertas griežtų laisvės atėmimo bausmių. O žinote, koks elgesys yra tinkamas ir patriotiškas, už kurį niekas tikrai nebus nubaustas? Štai toks: nežinomi „geradariai“ nusiuntė Ildaro Dadino (politinio kalinio, 3 metų laisvės atėmimo bausme nubausto už teisėtą – net ir pagal drakoniškus Rusijos įstatymus – pavienį protestą; jis taip pat sugebėjo papasakoti apie siaubingus kankinimus, kuriuos jam teko patirti šiuolaikiniame rusų GULAG’e) motinai melagingą pranešimą apie jos sūnaus mirtį. Moterį ištiko insultas, ji paguldyta į ligoninę, o jos būklė yra kritiška. Na, sakykite, kokioje dar šalyje, kokioje dar tautoje yra įmanomi tokie dalykai?
Kalbant apie tai, ką kolonijoje teko patirti Dadinui, tai po jo skundo savo pačių veiklą ištyrę tie patys budeliai neatrado jokių savo padarytų pažeidimų (kaip keista, tiesa?). Kaliniui taikytos fizinės priemonės ir paskirtos šešios fizinės bausmės buvo paskelbtos teisėtomis. Tiesa, po to iš kankinimų kolonijos IK-7 jis buvo perkeltas (kur tiksliai – kol kas neaišku, o taip pat nėra jokių garantijų, kad jis yra perkeltas į geresnę vietą). Dar mažiau pasisekė IK-12 kaliniui Vitalijui Buntovui, kuris pagal visas gražiausias rusiškas tradicijas dabar dar bus teisiamas už „melaginga skundą“ prieš policininkus, visą valandą mušusius jį lazdomis (prieš tai jie buvo sugalvoję ir pritaikę jam dar ir kitų kankinimo metodų, tiksliau – išrovė jam 9 nagus, o kai jis apie tai pranešė – ant kojos piršto užmetė 30 kilogramų hantelį).
Kaip lazdų smūgių žymes ant viso vyriškio kūno aiškina įvykio tyrimą atliekanti Permės srities Federalinės saugumo tarnybos valdyba, vadovaujama A. Kazačiuko? Labai paprastai: „Buntovas paprašė kameros draugo, kad jį sumuštų!“ O lazdą minėtasis kameros draugas, matyt, įsigijo kolonijos suvenyrų parduotuvėje... Buntovas nėra politinis kalinys. Jis „sėdi“ už nužudymą ir apiplėšimą, tačiau, visų pirma, jo byloje nelabai sueina galai, o antra, „spausti“ jį pradėjo tik po to, kai jis pats atsisakė „spausti“ kitus.
Užtat Maskvoje Rusijos provoslavų cerkvės šventikai pašventino kalinių transportavimo automobilius. O jų kolegos reikalauja išplėsti mokyklose dėstomą „Religijos kultūros pagrindų“ kursą, nes dabartine savo forma jis „nepajėgus pakeisti mokinių pasaulėžiūros“. Taip išeina, kad šio kurso tikslas yra ne „supažindinti vaikus su religija kaip su žmonijos kultūros dalimi“, kaip kad buvo tikinama, o pakeisti jų pasaulėžiūrą? Nieko sau, koks netikėtumas.
Beje, apie vaikus. Atsimenate rusų isteriją dėl „amerikiečių įtėvių žudomų rusų vaikų“? Realybėje viskas yra atvirkščiai. Teksaso valstijos Crowley mieste rusas paauglys, amerikiečių sutuoktinių Mary ir Troy Brewerių įsivaikintas dar iki Rusijos paskelbto draudimo, nužudė abu savo įtėvius už tai, kad šie draudė jam vartoti narkotikus ir alkoholį bei vertė mokytis. Amerikiečių porą jis ne tik nužudė ypatingai žiauriu būdu, bet ir toliau gyveno namie su dviem lavonais, kol kaimynai nepranešė policijai apie nemalonų kvapą. Du vyresni vaikino broliai jau anksčiau išvyko iš JAV, nes taip ir nesugebėjo susitaikyti su būtinybe laikytis įstatymų.
TO išgydyti negali niekas, net Amerika. Gerumas ir kantrybė tokiais atvejais yra ne tik bejėgės, bet dažniausiai turi netgi priešingą efektą.
Jurijus Nesterenka
