Billionaire Boys Club
Režisavo: James Cox. Vaidina: Ansel Elgort, Kevin Spacey, Taron Egerton, Emma Roberts, Ryan Rottman
Dažnas turbūt pasvajoja, kaip būtų puiku nors trumpam įsijausti į milijardieriaus (ar bent milijonieriaus) gyvenimėlį. Tik štai ne visi svajojantys yra tokie išradingi ir drąsūs, kad imtų ir kažkaip tai įgyvendintų.
Šis filmas yra biografinis, paremtas tikra aštuntojo dešimtmečio pradžioje įvykusia istorija: du draugai (Džo Hantas, kurį čia vaidina Anselas Elgortas, ir Dynas Karnis, kurį vaidina Taronas Egertonas), supami Los Andželo turtingųjų grietinėlės nusprendžia, kad į banknotų neskaičiuojančią grupę gali patekti greičiau, ir be didesnių pastangų. Planas paprastas – įsijausti į turtingojo kailį, visus dar labiau turtingus draugus įtikinti fiktyvios įmonės nešamu pelnu, o kai į neegzistuojantį verslą įplaukia solidžios investicijos – štai ir esi šiek tiek turtingas. Tik tam reikės ir pačiam iš pradžių investuoti į naujutėlaitį „Armani“ kostiumą bei patreniruoti ir taip nepriekaištingą iškalbos dovaną, kuri yra būtina, kad melas skambėtų kaip tiesa. Na, gal dar netyčia nužudyti didesnį apsimetėlį turčiumi nei jūs, kad šis nesugandintų jums planų.
Tokius štai karščius ir jų poveikį aštriems protams patyrė ankstyvasis aštuoniasdešimtmetis, pagimdęs gausybę tikrų istorijų apie Volstryto vilkus, ištroškusius pinigų bet kokia kaina. Režisierius Jamesas Coxas juostą kūrė daug ilgiau, nei pasielgtų jo personažai – beveik dešimtmetį. Dar 2010-aisiais pasklido kalbos apie planus prikelti šią, jau tik dulkinais prisiminimais virstančią istoriją. Prieš imdamasis scenarijaus rašymo, nepatingėjo atlikti namų darbus nagrinėjant tikrąją istoriją, ir galų gale nusprendė, kad teisingiausia ją bus rodyti ne iš pagrindinio veikėjo – Džo Hanto – perspektyvos, bet iš didelę įtaką jam dariusio draugo, šią košę ir užvirusio Dyno Karnio. Jamesui tai ne pirmasis blynas kurti pilnametražį filmą – atskaičiavus penkiolika metų nuo mūsų dienų, buvo sukurti „Vonderlando žudikai“ („Wonderland“), taip pat nagrinėję kriminalinę istoriją.
„Milijardierių klubas“ – tai fiktyvi sukčių įmonė. Šį pavadinimą pamėgo Dynas Karnis, kuris, lyg dienoraščio forma, su užkadriniu balsu ir pradeda šią kelionę nuopolio link. Viskas: dviejų draugužių pažintis, vakarėliai, netikri bet brangūs reikalai, prabanga – pasakojami iš jo perspektyvos, dinamiškai, prie pinigų nepamirštant ir vakarėlių. Pasakojimo forma staigmenų per daug nepateikia, viskas tvarkingai vyksta chronologine tvarka. Ir nors be staigmenų, bet ir be nuobodulio apraiškų – jei ne pačios istorijos įdomumas savaime, tai nostalgiškos praėjusių laikų nuotaikos leidžia jaustis lyg būtum ir pats šios aferos bendrininkas.
Juosta itin primenan 2014-ųjų metų filmą „Volstryto vilkas“ („The Wolf of Wall Street“), kuriam dirigavo Martinas Scorsese. Panašumą kelia ne kiek pati istorija, kiek pasirinktas būdas jai pasakoti, filmo tempas ir net tas, lyg kipšas, sėdintis ant peties ir skatinantis imtis nešvaraus verslo, Dyno Karnio herojus – tiek kalbėjimo ir ekspresijos manieromis, tiek pačių aktorių – Tarono Egertono ir Leonardo DiCaprio, – fizinis panašumas. Lyginimas nebūtinai reiškia bloga, ypač kai lygiuojama į žymaus kino vilko darbą. Greičiau jau kyla klausimas, kiek ilgai tokias istorijas žiūrėti norėsime. Nors vėlgi – kol galėsim taip įdomiai skaičiuoti svetimus pinigus, gal niekada ir nepabos?
Dabartiniame kontekste itin keistas jausmas ekrane matyti Keviną Spacey. Po to, kai praėjusiais metais į viešumą iškilo priekabiavimo skandalai, šis aktorius prarado visus turėtus kontraktus vaidinti, o didelio populiarumo sulaukęs serialas vien dėl jo pašalinimo ryžosi perfilmuoti naujausią sezoną su kitu aktoriumi. Šis filmas – pirmasis jo grįžimas į didžiuosius ekranus. Gal ir simboliška, kad grįžo jis dėl pinigų pakvaišusio, ir apsukriai aferas slepiančio Rono Levino vaidmenį. Pastarasis įkūnytas neblogai, pakvaišimu, ar begaline meile pinigams, – nesuabejosi. Kaip ir nesuabejosi tuo, kad toks herojus nusipelno ne pačios lengviausios pabaigos.
Juosta nėra nei perdėm unikali, nei ypatinga. Puikus vasaros žiūrinys traškinant kino teatro spragėsius.
