Trečiadienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen skaitė jau antrąjį savo metinį pranešimą. Kalboje EK vadovė citavo vieną ES tėvų Robertą Schumaną ir sakė, kad mato „stiprią šiandienos Europos dvasią“.
Pirmininkė pažymėjo, kad ES vieningai kovoja su COVID-19 sveikatos krize ir vieningai žengia į klimato kaitos problemos sprendimą, pristatydama savo žaliąjį kursą.
„Žinau, kad Europa išlaikys išbandymą. Pasitikėjimo man suteikia mūsų jaunimo jaučiamas įkvėpimas“, – sakė EK vadovė, pabrėžusi, kad būtent jauni europiečiai rūpinasi kontinento tvaria ateitimi.
EK vadovė pažymėjo, kad jaunų europiečių indėlis į ateities Europos kūrimą yra itin svarbus, todėl jaunimas bus kviečiamas įsitraukti į Europos ateities konferencijos darbą.
„Turime užtikrinti, kad nebus sukurti nauji įtrūkiai. Europa negali sau leisti daugiau skilimų“ – sakė U. von der Leyen, pristačiusi naują programą ALMA, kuri leis darbo ieškančiam jaunimui įgauti patirties kitose ES valstybėse bei užtikrins europietiško mentaliteto formavimą. 2022-uosius EK, anot vadovės, žada skelbti Europos jaunimo metais.
„Kai yra pandemija, metai yra daug. Prieš metus stovėdama čia nežinojau, kada turėsime ir ar iš viso turėsime efektyvią vakciną nuo COVID-19. Bet šiandien, nepaisydama kritikų, Europa yra tarp vakcinavimosi lyderių“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pabrėžė, kad dabar Europa turi skirti dėmesio pasaulio valstybių vakcinavimo tempams skatinti – tai yra ir geopolitinis iššūkis, todėl ES skirs 1 mlrd. eurų vakcinų, skirtų Afrikai, gamybai. Greta jau pažadėtų vakcinų, ES skirs papildomus 200 mln. vakcinos vienetų kitoms šalims.
„Padarykime viską, kad tai netaptų nevakcinuotųjų pandemija“, – sakė Komisijos vadovė.
Ji taip pat pristatė naująją ES pasirengimo pandemijoms agentūrą HERA.
„Siūlau naują pasirengimo sveikatos iššūkiams planą, jam bus skiriama 50 mlrd. eurų investicijos iki 2027 m.“, – sakė Ursula von der Leyen.
Siūlo Europos gynybos sąjungą
Europa yra pernelyg priklausoma nuo Azijoje gaminamų puslaidininkių, todėl bus pristatomos naujos iniciatyvos kurti mikroschemas Europoje ir taip užtikrinti ES suverenumą šioje srityje, sakė U. von der Leyen.
„Yra sakančių, kad tai padaryti neįmanoma. Anksčiau taip kalbėjo apie „Galileo“, bet mes tai padarėme. (...) Esame pasaulio lyderiai šioje srityje, tad padarykime tai. Turime ir vėl tapti pasaulio lyderiais – toks turėtų būti mūsų tikslas“, – sakė EK vadovė.
Kalbėdama prancūziškai, U. von der Leyen sakė, kad ES ir toliau kovos su mokesčių vengimu, palaikys JAV prezidento Joe Bideno inicijuotą pasaulinį pelno mokestį, kad didelės korporacijos negalėtų naudotis mokestinių sistemų skirtumais. Anot EK vadovės, verslas privalo prisidėti prie žemyno problemų sprendimo.
- von der Leyen atkreipė dėmesį į vasarą Europos valstybes kamavusias klimato negandas. „Ataskaitos nepalieka abejonių – klimato kaitą sukėlė žmonės. Bet tai reiškia, kad mes ir galime tai pakeisti“, – sakė EK vadovė, pažymėjusi, kad pokyčiai jau vyksta: Europoje parduodama vis daugiau elektromobilių, Lenkija tapo tvarių technologijų gaminimo lydere.
„Nuo pernai savo klimato tikslus mes pavertėme įstatymais (...). Tikslas aiškus, tarša turės kainą“, – sakė EK vadovė. Ji paragino visas pasaulio valstybes savo deklaruotus tikslus mažinti taršą paversti ambicingomis teisės normomis bei pažymėjo, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turi įsipareigojimą padėti besivystančiam pasauliui mažinti taršą išvengiant neigiamų padarinių ekonominiam augimui.
„Mano žinia, kad Europa darys daugiau, mes pasiūlysime papildomus 4 mlrd. eurų iki 2027, kurie užpildytų ekonomikų klimato plyšį. Bet kviečiame ir kitus daryti daugiau“, – sakė U. von der Leyen.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad pasaulis yra geopolitinio rungtyniavimo etape, kai išnaudojami visi iššūkiai, tarp jų ir vakcinos, o padėtis Afganistane yra vienas to simbolių.
„Noriu pasakyti aiškiai, mes palaikome Afganistano žmones, moteris, vaikus, prokurorus, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus. (...) Turime padėti išvengti gresiančio bado, (...) didinsime paramą Afganistanui 1 mlrd. eurų, tai bus platesnio pagalbos Afganistanui plano dalis. (...) Buvo itin skausminga matyti įvykius Afganistane, mes atiduodame pagarbą kariams, tarnautojams ir diplomatams, kurie atidavė savo gyvybes Afganistane“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pažymėjo, kad nėra jokio saugumo iššūkio, kur reikėtų mažiau bendradarbiavimo, todėl ES dirba su NATO vadovu ir iki šių metų pabaigos bus pristatyta nauja bendra deklaracija.
„Europa geba ir turi gebėti bei norėti daryti daugiau pati. Bet pirma mes turime paaiškinti kodėl. Matau 3 kategorijas: turime užtikrinti stabilumą savo kaimynystėje ir tolimesnėse vietose. (...) Jei laiku nesusitvarkysi su krize užsienyje, krizė ateis pas tave. Antra, mums gresiančių grėsmių pobūdis keičiasi greitai – nuo hibridinių iki kosmoso sričių. (...) Trečia, mūsų ES yra unikali saugumo teikėja. Bus misijų, kur NATO ar JT nebus, bet Europa turi būti. Mūsų kariai dirba su policininkais, medikais, teisininkais, žmogaus teisių gynėjais, (...) mes galime derinti karinę galią su civilinėmis ir diplomatinėmis misijomis“, – sakė EK vadovė ir pridūrė, kad dabar reikia „Europos gynybos sąjungos“.
„Pastaruoju metu daug kalbėjome apie Europos ekspedicines pajėgas, (...) žinoma, to reikia. Bet klausimas, kodėl iki šiol mes to negalėjome padaryti. (...) Mus sulaikė politinės valios trūkumas, o, ją turėdami, mes galime daug“, – sakė EK vadovė. Ji siūlo gilinti bendradarbiavimą saugumo, žvalgybos srityse, sujungiant valstybių pajėgumus ir užtikrinant keitimąsi informacija.
Ji taip pat pasiūlė kurti naują Europos kibernetinės gynybos strategiją bei žadėjo rengti gynybai skirtą viršūnių susitikimą. „Atėjo laikas Europai žengti į aukštesnį lygį“, – sakė EK vadovė.
Kalbėdama apie strateginį investicijų saugumą, EK vadovė žadėjo naujų susitarimų, kurie padėtų užtikrinti tiekimo grandinių saugumą ir kartu nedidintų šalių priklausomybės nuo kitų valstybių.
Kritika Baltarusijos režimui
- von der Leyen taip pat pažadėjo pristatyti įstatymą, kuris draus prekių, pagamintų prievartiniu darbu, pardavimą Europoje, ir atkreipė dėmesį ir į kitus žmogaus teisių pažeidimus ir žadėjo neleisti, kad ES valstybių saugumas taptų derybų objektu.
„Režimas Minske instrumentalizavo migrantus. (...) To negalima toleruoti. Mes ir toliau palaikysime Lietuvą, Lenkiją ir Latviją. Vadinkime tai tikruoju vardu – tai hibridinė ataka ir mes to netoleruosime“, – sakė EK vadovė.
„Atėjo laikas Europos migracijos tvarkymosi politikai. Raginu tai daryti greičiau. Viskas atsiremia į pasitikėjimo klausimą“, – sakė EK vadovė. Ji pabrėžė, kad dauguma europiečių pritaria, kad ES turi veikti siekdama suvaldyti nereguliarią migraciją, bet taip pat ir suteikti prieglobstį žmonėms, kurie čia atvyksta legaliai ir ieško prieglobsčio.
„Visi sutinkame, kad migracijos klausimas niekada neturi būti naudojamas mus suskaldyti“, – sakė EK vadovė.
Ji pabrėžė būtinybę ginti Europos „sielą“ – teisės viršenybę, dėl kurios padėties Briuseliui nerimą kelia reformos keliose Bendrijos šalyse.
„Turime užtikrinti laisvę būti tuo, kas esi, galvoti tai, ką galvoji, mylėti tą, ką myli“, – sakė U. von der Leyen. Ji taip pat atkreipė dėmesį į smurtą prieš moteris pandemijos metu ir pažadėjo, kad iki metų pabaigos ES pristatys teisės aktus kovai su smurtu prieš moteris.
Europarlamentarai apie von der Leyen kalbą: tai Lietuvos diplomatijos pergalė
Kalbos klausiusiems Lietuvos politikams ji paliko stiprų įspūdį, o tai, kad migrantų krizė, su kuria susiduria Lietuva buvo pavadinta hibridine Lukašenkos ataka, politikai laiko didele Lietuvos diplomatijos pergale.
Tačiau kai kurių akcentų pritrūko, pavyzdžiui, didesnio dėmesio Rusijos keliamai grėsmei ar LGBT bendruomenės klausimams.
„Kėliau sau klausimą ir galvojau, kodėl buvo nuspręsta neminėti. Nežinau, ar tikrai toks buvo išskaičiavimas, kaip aš supratau, kad Putinas ir Kremlius labai nori būti svarbūs visur. Jie nori, kad apie juos visi kalbėtų ir svarbiausia, kad jų visi bijotų. Kad visi gyventų baimėje, tai gali būti viena priežastis“ – sakė europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
„Žmogaus teisės buvo, be jokios, abejonės dalis kalbos, galbūt (EK) prezidentė labiau akcentavo tuos nuskriaustus žmones pandemijos metu, ypatingai padidėjusį smurtą artimoje aplinkoje, moterų vaidmenį visuomenėje. Bet komisijoje, manau, taip pat ir EP, tokio klausimo netgi nekyla, kad žmogaus teisės būtų taikomos pasirinktinai“ – aiškino eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Europos Parlamento narys Juozas Olekas po kalbos sakė, kad Lietuva anksčiau neišreiškė solidarumo su pietinėmis Europos valstybėmis, kai jas ištiko migracijos krizė, o dabar „požiūris pasikeitė“.
„Pirmininkė labai aiškiai pasakė, kad ji remia Lietuvos ir kitų šalių pastangas apsaugoti savo sienas. Ir kad ji siūlo iniciatyvą dėl naujos migracijos ir pabėgėlių politikos. (...) Matau tam tikrą perspektyvą, kad būtų galima susitarti“, – pažymėjo J. Olekas.
Anot J. Oleko, Lietuva dabar turi rodyti iniciatyvą, kad šie dokumentai būtų priimti.
