Žodis „meditacija“ jau kelis dešimtmečius žinomas praktiškai kiekvienam žmogui. Visi nors kartą šį žodį yra girdėję, o kai kurie, esu tuo tikras, ir yra išbandę įvairias meditacijos praktikas savo gyvenime – o galbūt praktikuoja ir iki šiol. Tokia praktika viena ar kita forma egzistavo senovėje skirtingose dvasinėse tradicijose, o pas mus, pasauliečius, ji iš tiesų atkeliavo 7 dešimtmetyje iš Indijos drauge su rytų dvasingumo ir įvairių guru mada. Šiame straipsnyje ypatingą dėmesį skirsiu tradicinei meditacijai aštanga jogos sistemoje, tačiau paliesime ir kitas sistemas, kad susidarytume pilną vaizdą.
Žodis meditacija yra kilęs iš lotyniško žodžio „meditatio“ – „mąstymas“. Šiek tiek patyrinėjus paaiškėja, kad šis terminas yra kilęs iš ivrito žodžio „haga“ (įkvėpti, šnabždėti, mąstyti, kontempliuoti). Šis žodis į graikų kalbą buvo išverstas kaip „melete“, o vėliau lotyniškoje Biblijoje pavirto į variantą „meditatio“. Pirmą kartą jis yra sutinkamas vienuolio Guigo II darbuose XII a.
Kaip jūs jau supratote iš šių pavyzdžių, meditacijos praktika daugiausiai susijusi su kontempliacija ir mąstymu. Šiais aspektais ji pasireiškia beveik visose pasaulio religijose. Krikščionybėje ji prasideda maždaug VI amžiuje tarp benediktinų vienuolių, o vėliau yra vystoma šventųjų ir atsiskyrėlių praktikose. Islame ji atsispindi sufijų praktikose su kvėpavimo technikomis ir 99 Alacho vardų kartojimu. Induizme ir budizme meditacija yra vienas iš svarbiausių dvasinės praktikos dalykų.
Daugybė mokslinių tyrimų jau mūsų laikais patvirtino meditacijos naudą ir aiškina, kad tai yra praktika, kurios pagalba žmogaus smegenyse aktyvuojamos sritys atsakingos už gilųjį miegą. Kaip tik dėl to meditacija atgaivina, „perkrauna“, atpalaiduoja praktikuojantįjį, o teisingai atliekant suteikia jam naujų jėgų ir naują pasaulio vertinimą ir priėjimo prie jo.
Kad geriau suprastume meditacijos reikšmę, mums teks pažvelgti į senovinės aštanga jogos sistemos aprašymą. Jos principai pirmą kartą raštu buvo išdėstyti jogos sutrose Patandžali. Aštanga joga yra klaidingai vadinama aštuonių pakopų sistema, lyg čia kalba eitų apie perėjimą iš žemesnio lygmens į aukštesnį. Tačiau žodis „aštanga“ tiksliau yra verčiamas kaip „aštuonios šakos“, o tai ir atspindi tikrąją šios sistemos prigimtį – jos šakos sujungtos viena su kita ir sudaro vieną visumą. Štai visos šios šakos:
Jama – sąveikos ir sugyvenimo su išore, visuomene ir gamta principas.
Nijama – savo vidinio pasaulio reguliavimo ir sąveikos principas.
Asanos – stabilios pozos, stiprinančios tiek kūną, tiek patį žmogų
Pranajama – pranos (gyvybinės energijos, persmelkiančios visa, kas yra šioje Visatoje) kontrolė ir valdymas
Pratjahara – proto ir jausmų nuo išorinių objektų atsiejimas, patraukimas į vidų.
Dharana – proto sutelkimas į kokį nors objektą, reikalaujantis pastangų
Dhjana – laisvas proto sutelkimas į tyrinėjamą objektą be jokio įsitempimo ir pastangų
Samadhi – vienovės su Aukščiausiuoju protu, Dievu būsena, transcendentinė būsena, nepaklūstanti materialaus pasaulio taisyklėms.
Mano išvardintos aštanga jogos šakos yra išdėliotos pagal sudėtingumą. Iš esmės, nepraėjus Jamos ir Nijamos etapų, būtų sunku įvaldyti kitus. Tačiau galima juos pradėti. Galite praktikuoti asanas ir pranajamos kvėpavimo pratimus net ir nesilaikydami pirmosios ir antrosios šakų principų. Tačiau rezultatas nebus ilgas ir stabilus. Taigi, mes čia susiduriame su kažkuo panašiu į tai, ką elektrotechnikoje vadiname „atgalinio ryšio schema“, kai signalas iš išėjimo patenka į schemos įėjimą ir pats save stiprina. Taip ir čia – kuo stipresni ir giliau pažengę esate pirmosiose šakose, tuo sėkmingesnis jūsų progresas sudėtingesnėse. Ir atvirkščiai – progresas sudėtingesniuose etapuose padės vystyti sąmoningumą ir stabilumą pradiniuose.
Tikroji meditacija yra 6-7 aštanga jogos etapuose. Kadangi bet kokia meditacija yra susijusi su žmogaus sąmoningumu ir jo protu, tad be tinkamo būtent proto pasiruošimo, ji lieka tik tuščiu žodžiu. Pirmieji keturi jogos etapai vadinasi hatha joga, paskutiniai 4 – radža joga, karališkąja joga. Tiesą sakant, hatha joga suharmonizuoja, subalansuoja žmogų tarp išorės ir vidaus, tarp moteriškumo ir vyriškumo principo, nuramina jo protą. Pratjaharos etape praktikuojantysis mokosi atsiriboti nuo išorės dirgiklių, kad niekas netrukdytų koncentracijai. Ir tik po to ateina dharanos etapas, kai iš pradžių protas yra treniruojamas ir aštrinamas, ir tik po to vyksta tikroji meditacija (dhjana) be jokios įtampos.
Mūsų laikais egzistuoja daugybė meditacijos praktikos tipų, nukreiptų į skirtingus tikslus. Iš palankių ir saugių būdų galima parekomenduoti tokias meditacijas: Visatos, širdies, savo paties kvėpavimo, gamtos elementų ar objektų, atleidimo meditacija. Atskiru punktu eitų mantros meditacijos praktika – viena iš pačių autoritetingiausių ir labiausiai paplitusių Rytuose. Mantros meditacija yra laikoma vieninteliu efektyviu dvasinio progreso keliu Kali jugos epochoje, prasidėjusioje maždaug prieš penkis tūkstančius metų ir besitęsiančioje dar 428 metus. Mantros meditacijos esmė yra Dievo vardų kartojimas, nes tada vyksta žmogaus ir dieviškosios sąmonės susijungimas (joga). Nesvarbu kokiai tradicijai priklausote, kiekvienoje Dievas turi vardą: Alachas, Jehova, Savaofas, Krišna, Buda, Šyva. Induizme ir budizme kreipimasis į Dievą mantroje vyksta kartu su jo atributų, savybių išvardinimu ir savo nuolankumo parodymu („aš lenkiuosi tau“). Taip pat mantroje gali būti apsaugos ar pagalbos prašymas.
Kad gautumėte meditacijos vaisius, nepamirškite, kad jos esmė – visiškas panirimas į jos objektą. Idealiu atveju, jūsų mintys turi būti nukreiptos tik į tai ir į nieką daugiau. Kaip rodo dėstymo mūsų jogos centre patirtis ir kaip byloja senoviniai raštai, be kvėpavimo kontrolės paprastam žmogui meditacija yra neįmanoma. O kvėpavimo kontrolę pagerinti geriausiu būdu galima visiškai statiškoje kūno padėtyje, kuri, savo ruožtu yra įmanoma tik treniruotu ir sveiku organizmu. Dabar jūs matote ryšius aštanga jogos sistemoje. Kai sergate ar jus kas neramina, jūs galvosite apie savo ligą ir nerimą jums keliantį dalyką. Sveikata – būtinas aspektas ne tik materialiniame, bet ir dvasiniame kelyje.
Meditacijos objektu gali būti bet kas – cheminių elementų tvarka, tapusi Mendelejevo meditacijų objektu, revoliucingojo išmaniojo telefono pristatymas visuomenei, visiškai užėmusi Steve’o Jobso protą ar kūdikis, kuris visiškai okupuoja savo motinos protą pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais. Labai lengva medituoti apie tai, ką jūs mėgstate, ar tai, kas jums yra įdomu. Kartais galite pamatyti medituojantį programuotoją ar inžinierių, kuris niekaip negali išspręsti kažkokios techninės problemos. Jam šioji problema gali visai nepatikti, o galvoti apie ją jis gali būti priverstas, tačiau jis mėgsta savo darbą arba labai vertina darbo užmokestį. Tačiau dažnai mūsų protas mums nepaklūsta ir kai mums reikia meditaciją paversti savo kasdienio gyvenimo dalimi siekiant tapti sveikesniais, ramesniais ar labiau atsipalaidavusiais, mums būna sunku. Štai kodėl šios praktikos turite imtis kompleksiškai, kaip jau paaiškinau šiame straipsnyje.
Mūsų informacijos ir streso perpildyti laikai kelia didesnius reikalavimus emociniam žmogaus stabilumui ir jo psichologiniam ištvermingumui. Meditacija – nepamainomas instrumentas tiek norint išlikti sveikam ir efektyviam, tiek sprendžiant savo vidines problemas. Linkiu jums prisijungti prie šios senovinės praktikos vadovaujant patyrusiems mokytojams ir pajausti jos naudą savo gyvenime!
