Tūkstančiai kvepiančių produktų naudojami visame pasaulyje. Daugelis jų turi natūralių ir sintetinių kvapiųjų medžiagų, kurių tikslas – suteikti malonius aromatus: kūno losjonams, šampūnams, skalbinių plovikliams, oro gaivikliams, dezinfekavimo priemonėms ir t.y. Tačiau sintetinės kvapiosios medžiagos yra lakios, jos gali neigiamai paveikti ne tik patalpų oro kokybę, bet ir sveikatą.

Sintetiniai kvapai dažniausiai gaunami iš naftos, jie yra patys pigiausi, todėl plačiai naudojami ir yra vieni iš pagrindinių kvapų, galinčių kelti pavojų sveikatai. Nepaisant sintetinių kvapų pramonės sėkmės, tyrimai parodė, kad sintetiniai kvepalai gali sukelti endokrininės-imuninės-neuro srities sutrikimus.

Su sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis susiję simptomai: galvos skausmas, depresija ir migrena, padidėjęs odos ir kvėpavimo takų jautrumas. Pastebėta įtaka krūties vėžio ir policistinių kiaušidžių sindromo vystymuisi, reprodukcinėms problemoms, galimas toksinis poveikis kepenims ir skydliaukei ir kt.

Vienas iš mišiniuose dažnai randamų kvapiųjų komponentų – sintetinis muskuso kvapas, kuris vis labiau pripažįstamas kaip endokrininės sistemos pažeidėjas. Austrijoje 2010 metais atliktas tyrimas, parodė, kad sintetinis muskusas ne tik dirgina kvėpavimo takus, bet, naudojant kvapiuosius losjonus ir kvepalus, lemia jo patekimą į kraują. Ypatingai atsargioms naudojant kvepalus derėtų būtų nėščiosioms. Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, moterų, kurios nėštumo metu dažnai kvepinosi, piene buvo rasta kvepalų sintentinių komponentų.

Kartu vertėtų pagalvoti ne tik apie saikingą kvapnių asmens higienos priemonių naudojimą, bet ir apsvarstyti, ar verta namus kvepinti brangiais, bet sveikatai pavojingais namų kvapais. Mat patalpų aplinkos kokybė turi įtakos mūsų sveikatai ir gerovei. Prasta patalpų oro kokybė turi įtakos daugeliui sveikatos pasekmių, įskaitant kvėpavimo takų ir širdies ir kraujagyslių ligas, alerginius simptomus, vėžį ir priešlaikinį mirtingumą.

Namų kvepalų naudojimas yra pripažintas kaip įvairių lakiųjų organinių junginių emisijų šaltinis patalpose. Ilgalaikis šių junginių koncentracijų poveikis gali padidinti anksčiau minėtų sutrikimų riziką. Negana to, šiuolaikiniai stebėjimai rodo, kad išsivysčiusiose šalyse vidutiniškai iki 90 proc. laiko gyventojai praleidžia uždarose patalpose, todėl itin svarbi patalpų oro kokybė.

Ieškant sveikatai palankių namų kvapus gerinančių priemonių, neretai žmonės pasirenka smilkalus. Kokybiški smilkalai gaminami iš natūralių ingredientų, tokių kaip žolelių ir medienos milteliai, lipnieji milteliai ir bambuko lazdelės, tačiau apie 35 proc. jų sudėties sudaro kvapiosios medžiagos. Smilkalų dūmuose yra ir kietųjų dalelių, dujų produktų ir daug organinių junginių. Vidutiniškai deginant smilkalus susidaro daugiau nei 45 mg/g sudegusių kietųjų dalelių, palyginti su 10 mg/g sudegusių cigarečių dalelių. Deginant smilkalus susidaro CO, CO2, NO2, SO2 ir kt., taip pat susidaro lakūs organiniai junginiai, tokie kaip benzenas, toluenas ir ksilenas, taip pat aldehidai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai.

Pavyzdžiui Azijos šalyse, kur budizmas ir daoizmas yra pagrindinės religijos, smilkalų deginimas yra kasdienė praktika. Įrodyta, kad oro tarša įvairiose šventyklose ir aplink jas turi žalingą poveikį sveikatai. Įkvėpus smilkalų dūmų, jie sukelia kvėpavimo sistemos sutrikimus. Todėl smilkalai nėra pats geriausias pasirinkimas. Norint, kad patalpų oro kokybė būtų palanki sveikatai, svarbu vėdinti patalpas. Retkarčiais patalpų orą galime atgaivinti natūraliais eteriniais aliejais, tačiau ir jais nederėtu piktnaudžiauti, ypatingai tai atsargiai turėtų daryti alergiški asmenys.