Praėjusį sekmadienį Marine Le Pen pralaimėjo Prancūzijos nacionalinius prezidento rinkimus ir išrinktuoju prezidentu tapo Emanuelis Macronas. Jis pasiryžęs išsaugoti Prancūzijos narystę Europos Sąjungoje ir toliau tęsti nekontroliuojamą imigraciją.
Macronas yra jaunas ir buvo išrinktas kaip centristas. Ateitis parodys ar jis sugebės toks ir likti, ar palinks į kairiųjų pusę. Be to nuo pat kadencijos pradžios jį persekios asmeninių finansų skandalas. Panašu, jog Macronas turi neįvardinto turto privačioje Karibų banko sąskaitoje. Šis faktas buvo paviešintas „WikiLeaks“ likus vos kelioms dienoms iki rinkimų ir yra tema, apie kurią jis melavo (arba tikslingai nuslėpė tiesą).
Žinoma, Prancūzijos žiniasklaida dėmesį sutelkė ne į Macronui metamus kaltinimus, o į informaciją paviešinusius asmenis. Tokiu būdu šešėlinė vyriausybė nukreipia dėmesį nuo temos aktualumo ir verčia visuomenę galvoti apie „baubus“, kuriuos pati ir sukūrė. Laikas parodys ar Macronui bus taip pat lengva, kaip Hillary su savo įslaptintų elektroninių laiškų valdymu ir privačiais serveriais.
Marine Le Pen po pralaimėjimo pasakė trumpą, aiškią pralaimėjimo kalbą. Ji pabrėžė, jog Prancūzijos nacionalizmas dar gyvas ir teigė, kad tikisi, jog jai gerai seksis kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose į parlamentą.
Prancūzijos parlamento rinkimai šiemet bus kitokie nei anksčiau ir turėtų išeiti į naudą nacionalistams. Tai bus pirmieji parlamento rinkimai, kuriuose parlamentarai negalės vienu metu užimti postų vietinėse vyriausybėse ir Nacionalinėje Prancūzijos asamblėjoje. Tikimasi, jog dauguma dabartinių parlamentarių pasirinks vietinių vyriausybių postus ir užleis vietas asamblėjoje kitiems. Tai didelė proga Le Pen ir jos partijai.
Taip pat reikia nepamiršti, jog Le Pen pasirodymas rinkimuose buvo pats geriausiais per visą Nacionalinio Fronto istoriją. Daugiausiai įtakos tam turėjo tai, jog Le Pen nėra tipinė Nacionalinio Fronto kandidatė. Kad ir kaip sunkiai ES bendruomenė ir Prancūzijos kairieji stengėsi susieti ją su rasizmu, antisemitizmu ir kitais įprastais partijos kandidatų bruožais, jiems nepavyko. Ji vienui viena kuria naują partijos įvaizdį ir jis nėra tik paviršutiniškas. Nacionalinis Frontas išties keičia savo veidą. Tai tampa nacionalizmo, o ne rasinio grynumo partija.
Prireiks laiko, kol Le Pen bus pripažinta už šiuos pasiekimus, tačiau dėka jos Prancūzijos nacionalizmui pavyks nugalėti ES šešėlinę vyriausybę. Marine Le Pen ir Prancūzijos nacionalizmo laukio šviesi ateitis.
Buvęs kongresmenas iš Ilinojaus Michaelas Patrickas Flanaganas
