Praėjusią savaitę Lietuva pateikė paraišką dėl asocijuotosios narystės Europos branduolinių tyrimų centre CERN. Tikimasi, kad sprendimas dėl tolesnių žingsnių, t.y. pradėti procesą dėl Lietuvos asocijuotosios narystės CERN, bus priimtas šių metų kovo 15–17 dienomis vyksiančioje CERN Tarybos sesijoje. Kaip neformaliai kalba CERN atstovai, pats procesas turėtų trukti apie metus.
Paramą Lietuvos asocijuotajai narystei CERN aktyviai reiškia CERN lietuvių mokslininkų bendruomenė. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto tyrėjas dr. Andrius Juodagalvis sakė, kad dar metų pradžioje CERN Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) eksperimentuose dalyvaujantys lietuvių mokslininkai ir IT specialistai įteikė kreipimosi tekstą Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir CERN direktorei Fabiola Gianotti. Jame pabrėžiama, kad Lietuvos įsitraukimas į CERN vykdomus eksperimentus pakeltų mūsų valstybę į šalių mokslo lyderių gretas ir suteiktų Lietuvos tyrimų institucijoms didesnį tarptautinį matomumą bei pripažinimą. Apie tai rašo „Lietuvos žinios“.
Padėtų sugrįžti
Pastaraisiais dešimtmečiais daugiau nei 100 lietuvių jau dalyvavo įvairioje CERN veikloje: mokymuose, tyrimuose ar kuriant informacines programas, inovacinius produktus. Kai kurie lietuvių išradimai jau pritaikyti arba toliau tiriami CERN laboratorijoje, pavyzdžiui, radiacijos monitoringo ir protonų pluošto vaizdavimo prietaisai, nuotoliniai puslaidininkių ir detektorių matavimai, esant neutronų ir protonų spinduliuotei, taip pat kriogeninėse temperatūrose. Lietuvių laimėjimai buvo įvertinti jau penkiais LHC Kompaktiškojo miuonų solenoido „CMS Achievement“ apdovanojimais.
Tačiau šiuo metu apie pusę CERN lietuvių mokslininkų ir IT specialistų yra nesusiję su Lietuvos institucijomis. Pavyzdžiui, Justas Balčas dirba Kalifornijos technologijų institute JAV, Adomas Jelinskas – Warwicko universitete Jungtinėje Karalystėje, Evaldas Juška – Teksaso A&M universitete JAV, Davidas Abdurachmanovas ir Mantas Stankevičius – Fermi nacionalinėje greitintuvų laboratorijoje (Fermilab) JAV, dr. Aurelijus Rinkevičius – Kornelio universitete JAV, Vytautas Vislavičius – Lundo universitete Švedijoje, Justas Zalieckas – Bergeno universitete Norvegijoje.
Pastaraisiais dešimtmečiais daugiau nei 100 lietuvių jau dalyvavo įvairioje CERN veikloje: mokymuose, tyrimuose ar kuriant informacines programas, inovacinius produktus. Kai kurie lietuvių išradimai jau pritaikyti arba toliau tiriami CERN laboratorijoje, pavyzdžiui, radiacijos monitoringo ir protonų pluošto vaizdavimo prietaisai, nuotoliniai puslaidininkių ir detektorių matavimai, esant neutronų ir protonų spinduliuotei, taip pat kriogeninėse temperatūrose.
CERN lietuvių bendruomenė pabrėžė, kad Lietuvos asocijuotoji narystė CERN kartu su nacionaline išvykusiųjų iš Lietuvos sugrąžinimo strategija sukurtų puikias sąlygas sugrįžtantiems lietuvių mokslininkams įdiegti įgytas žinias, patirtį bei profesinius ryšius į Lietuvos švietimo sistemą, verslą ir pramonę. Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Šveicarijoje Rytis Paulauskas atkreipė dėmesį į įdomų ir modernų dr. Valdo Rapševičiaus atvejį – gebėjimą dirbti ir VU Matematikos ir informatikos fakultete, ir „Fermilab“. Ambasadoriaus manymu, tai galėtų būti geras protų nutekėjimo stabdymo pavyzdys. CERN gali suvienyti ir Lietuvoje, ir užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus. Tokius procesus aktyviai remia ir diplomatinė tarnyba.
Pritraukiant talentus
CERN lietuvių bendruomenė pripažįsta mokslinio tarpdiscipliniškumo svarbą ir mano, kad asocijuotoji narystė padidins svarų ir vertinamą Lietuvos indėlį. CERN organizacijos nariai prisidės Lietuvoje pristatant jos laboratorijoje atliekamus tyrimus per mokslo populiarinimo programas, švietimo sistemą, tyrimų, pramonės bei verslo projektus, ir kartu pritrauks daugiau Lietuvos talentų. Bendruomenė ketina sukurti interneto puslapį, kuriame skelbtų studentams ir moksleiviams naudingą informaciją.
Lietuvoje bendradarbiavimą su CERN koordinuoja Lietuvos mokslų akademija. Net keturi VU padaliniai – Fizikos fakultetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, Taikomųjų mokslų institutas – jau daug metų dalyvauja šios organizacijos tyrimų programose. Bendradarbiavimo ryšius taip pat stiprina Fizinių ir technologijos mokslų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas.
Šiemet sausį Lietuvoje buvo surengtas CERN virtualusis vizitas (jų bus ir ateityje). Per videokonferenciją renginyje dalyvavusios Lietuvos gimnazijos galėjo iš arčiau susipažinti su Didžiojo hadronų greitintuvo Kompaktiškojo miuonų solenoido detektoriumi bei atliekamais eksperimentais. Ten dirbantys fizikai dr. A. Juodagalvis ir dr. A. Rinkevičius bei informatikas E. Juška buvo šio renginio lietuvių gidai. CERN vykdomi tyrimai buvo pristatyti ir vasarį Vilniuje „Litexpo“ rūmuose surengtoje parodoje „Studijos 2016“. Vėliau CERN paroda persikėlė į Kauną.
Kovo 15 dieną atidaromame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus laukiami ir su Visatos paslaptimis norintys susipažinti lankytojai. VU organizuojama CERN paroda „Accelerating Science“, sukurta finansuojant H. Dudley Wrighto fondui, veiks iki liepos 15 dienos ir bus nemokama.
