Kaip manote, ar jūsų gyvenimas būtų kitoks, jei jūsų pavardė būtų tokia pati kaip garsaus Lietuvos ar net pasaulio politiko, sportininko, dainininko? Gal ir nuo baudos pavyktų išsisukti, ir poliklinikoje eilėje trypčioti nereiktų? Gerai, jei jūsų bendravardis palankiai visuomenėje vertinamas veikėjas, ir visai priešingai, jeigu žmonių lūpose vardas skamba beveik kaip keiksmažodis.

Lietuviškas Trumpas

Dar iki JAV prezidento rinkimų Lietuvoje žinomi verslininkai, įmonės „Rokiškio sūris“ akcininkai Antanas ir Dalius Trumpos gana dažnai buvo kalbinami žiniasklaidos atstovų. Mat Donaldo Trumpo pavardė beveik tokia pati, kaip lietuvių.

„Vakaro žinių“ kalbintas Dalius Trumpa sako, kad dabartiniu JAV prezidentu, stambiu verslininku labiau domėtis pradėjo tik prasidėjus rinkiminei kovai. O amerikiečiui laimėjus rinkimus, ir D.Trumpa sulaukė sveikinimų su pergale.

„Vis dėlto su JAV prezidentu nesitapatinu ir kažkokio ryšio nejaučiu, nelabai tikiu, kad dėl tokio paties vardo ar pavardės žmonės gali būti panašūs. Nebent tai būtų giminystės ryšiai. Nors nemanau, kad turime net ir labai tolimų giminystės ryšių. Dėl to, kad mūsų pavardės panašios, nesidomiu prezidento D.Trumpo politika nei daugiau, nei mažiau. Tiesą pasakius, man labiau rūpi Lietuvos gyvenimas“, - teigia Lietuvos verslininkas D.Trumpa.

Suklūsta net diplomatai

Jokių giminystės ryšių su dabartiniu užsienio reikalų ministru neturintis jo bendravardis ir bendrapavardis Linas Linkevičius - jaunas verslininkas ir grafikos dizaineris, kilęs iš Pasvalio. Štai į jo kasdienybę kartais prasibrauna politiko gyvenimo peripetijos. „Papildomomis privilegijomis dėl žinomos pavardės nėra tekę pasinaudoti, tačiau draugai kartais paskambina sakydami, kad mane rodo per televizorių ir atrodau smarkiai pasikeitęs. Tuo metu laidoje, žinoma, rodomas ne aš, o ministras L.Linkevičius“, - sako pasvalietis L.Linkevičius.

Jis neslepia, kad itin dažnai nauja pažintis, kai tenka prisistatyti, prasideda klausimu, ar tik nebūsi ministro giminaitis: „Pirmą kartą išgirdę mano vardą ir pavardę žmonės dažnai paklausia, ar su Lietuvos užsienio reikalų ministru esame giminės. 4 metus gyvenau ir verslavau Kopenhagoje. Kai ten teko susitikti su Lietuvos ambasados ministre patarėja Jane Hanel, pokalbį pradėjome jau nuo įprasto klausimo apie giminystės ryšius su gerbiamu ministru.“

Linas prisimena, kad kartą žinoma pavardė jam padėjo. Tai įvyko bebaigiant gimnaziją, kai jaunuoliui teko tvarkytis privalomos karinės tarnybos dokumentus: „Nuvykęs į kariuomenės savanorių pajėgų skyrių, buvau be eilės ir labai gražiai priimtas. Rimta karinė aplinka staiga pasidarė labai mandagi ir draugiška“, - su šypsena prisimena L.Linkevičius.

Jaunasis ministro bendrapavardis neslepia, kad toks sutapimas privertė akyliau stebėti ir politiko karjerą: „L.Linkevičių vertinu pačiais aukščiausiais balais, o taip pasakyti apie kokį Lietuvos politiką šiais laikais labai sunku. Puikus ministro pasirodymas anglų kalba BBC „Hardtalk“ laidoje pasako labai daug. Matau jį kaip puikų pavyzdį kitiems politikams.“

Beje, paklaustas, ar įžvelgia panašumų su žinomu Lietuvos politiku, L.Linkevičius neslepia jų pastebėjęs: „Aš, kaip ir jis, nevengiu pasisakyti aštriau ir visada tvirtai stoviu už savo įsitikinimus, vertybes. Tiesa, dar abu esame diplomuoti inžinieriai.“

Nors su bendravardžiu ir bendrapavardžiu susitikti dar neteko, galimybės pabendrauti L.Linkevičius jokiu būdu neatsisakytų. Apie ką kalbėtųsi Linai Linkevičiai? „Tikrai ne apie politiką. Labiau apie gyvenimiškus dalykus ir mažiau spaudai matomą ministro pusę. Mėgstu ilgus ir turiningus pokalbius“, - sako grafikos dizaineris L.Linkevičius.

Rizikinga pavardė

O ką daryti, kai tavo pavardė tūkstančių, ypač vyresnių, žmonių lūpose skamba kaip priekaištas? „Vakaro žinių“ kalbintam jaunuoliui, prisistatant pasakius savo vardą ir pavardę, kartais tenka atsakinėti į ne visai malonius klausimus. Tai pripažįsta iš Panevėžio kilęs logistikos srityje dirbantis Andrius Kubilius. Jaunas vyras sako, kad su buvusiu Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi giminystės ryšių turbūt neturi, o tėvų taip buvo pavadintas atsitiktinai. Ir nors su solidaus amžiaus politiku panevėžietį skiria kone trys dešimtmečiai, jaunas vyras sako, kad dažnai išgirsta nepatenkintų piliečių priekaištų. Nors ir juokais. „Tenka išgirsti, kad atėmiau pensijas iš pensininkų, kad nuskurdinau Lietuvą. Žinoma, tokiais atvejais tik nuleidžiu viską juokais ir pasakau, kad neverta pradėti ginčytis“, - pasakoja A.Kubilius.

Beje, jis sako teigiamai vertinantis bendravardžio politiko sprendimus krizės laikotarpiu, nes karpyti išlaidas buvo būtina. „Žinoma, tai labiausiai atsiliepia žmonių pajamoms, o ypač mažiausiai uždirbantiems. Bet paaiškink jiems, kad taip reikia...“, - kaip tikras premjeras tikina A.Kubilius.

Jaunas vyras pasakoja, kad gyvenime toks vardas ir pavardė yra nulėmę daug įdomių įvykių pradedant atvejais, kai paskambinus į kokią instituciją atsiliepęs specialistas juokiasi, manydamas, kad kažkas pokštauja, baigiant atveju, kai kartą prisistačius nepažįstamajam: „Sveiki, aš Andrius Kubilius“, pokalbininkas atšovė: „O aš Vytautas Landsbergis“. Regis, daugiau žinoma pavardė A.Kubiliui pažeria šmaikščių situacijų nei pagelbsti, o ir pats jaunas vyras sako iki šiol nepastebėjęs, kad dėl žinomos pavardės sulauktų kokių privilegijų. Sakoma, kad pažintys kartais padeda paspartinti eiles gydymo įstaigoje ar net baudos išvengti, tačiau jaunasis A.Kubilius juokauja, kad tokia pavardė gydymo įstaigoje gali ir priešingai pasitarnauti. „Ligoninėje bandyti tuo naudotis gali būti kiek rizikinga. Jeigu štai gydytojas yra socialdemokratų šalininkas ar šiaip nemėgsta konservatorių, o jam gimsta noras atkeršyti, kad ir ne tam, bet Kubiliui“, - šmaikštauja humoro nestokojantis panevėžietis.

O vieną privalumą, kad yra būtent Andrius Kubilius, išmąstė - jam labai lengva pasislėpti „Google“ paieškų sistemoje, mat įvedus jo vardą ir pavardę reikėtų gerai padirbėti, kad surastum bent kiek informacijos, nesusijusios su politiku A.Kubiliumi. Tad kol kas šis vardas ir pavardė, kaip sako jaunas vyras, gyventi tikrai netrukdo. „Na, bent jau iki kitos krizės“, - priduria jaunasis A.Kubilius.

Beje, „Vakaro žinios“ ieškojo ir mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės bendravardžių ir bendrapavardžių. Pasirodo, ir jai yra konkurentė - Dalia Loreta Grybauskaitė. Tik nežinia, ar šia bendra pavarde moteris džiaugiasi.

Interviu su psichologe Viktorija Grigaliūniene:

- Ar žinomų žmonių vardai ir pavardės gali lemti tėvų pasirinkimą renkant vaikui vardą?

- Anksčiau požiūris į vardo rinkimą buvo griežtesnis. Vardai buvo renkami pagal įvairius dalykus: pagal vietovardžius, tėvų vardus, pagal tai, kokią dieną gimė vaikas, taip pat buvo stengiamasi vaikui duoti šventą vardą. Dabar požiūris laisvesnis, daugiau vietos atsirado tėvų fantazijai. Žinoma, vis dar yra tokių tėvų, kurie labai daug dėmesio skiria tam, kaip vardas derės prie pavardės, kaip vaikas su šiuo vardu pritaps visuomenėje, bet yra ir tokių tėvų, kurie gimus kūdikėliui negalvoja, kokia yra diena ar metas ar kokia vaikelio pavardė. To pavyzdys galėtų būti laikas, kai dažnai per televiziją transliuojant Lotynų Amerikos serialus pasipylė šiai kultūrai būdingi vaikų vardai.

Tai reiškia, kad mamos susitapatino su vienu ar kitu veikėju ir pasirinko tą vardą. Tokį poveikį gali padaryti ir kiti asmenys - sportininkai, žinomi žmonės, politikai. Žmonės, duodami vaikams žinomų žmonių vardus, gali nesąmoningai tikėtis, kad ir jų vaikas gyvenime pagaus tokią pačią sėkmę.

- Ar tuos pačius vardus ir pavardes turintys žmonės gali būti panašūs savo charakteriu ar net išvaizda?

- Charakterių ar išvaizdos panašumai pagal vardą - labiau įtaigos dalykas. Charakterio savybės formuojasi įgimto temperamento pagrindu, tad didelę įtaką daro šeima. Žinoma, jei žmogus auga žinodamas, kad jo vardas ir pavardė yra tokia pati kaip žinomo politiko ar kito žmogaus, manau, jo pasirinkimus tai taip pat nulemia. Gali būti taip, kad žmogus augo šeimoje, kuriai imponuoja tas politikas, kurio vardas ir pavardė atitinka vaiko vardą ir pavardę, tad šeimoje buvo stengiamasi, kad vaikas būtų panašus į šį žinomą žmogų. Natūralu, kad tokioje aplinkoje panašumų atsirastų. Taip pat ir pats žmogus gali pastebėti, kad tas žmogus, kurio vardą jis nešioja, tampa jo autoritetu, tad normalu, kad jis susitapatina su tuo bendravardžiu, daug juo domisi, ir, žinoma, dalį savybių perima bei suformuoja atitinkamą savo požiūrį į vienus ar kitus dalykus.

Dar sunkiau tikėtini išvaizdos panašumai. Kiekvienas žmogus, norėdamas atrasti panašumų, jų suras. Žiūrėdami į du skirtingus žmones galime surasti panašumų, nes nesvarbu, kokį žmogų paimtume, ar išvaizdos kokį bruožą, ar charakterio, galime sau pritaikyti. O jei dar sužinome, kad vardas toks pats - suveikia mūsų pasąmonė. Mes taip norime matyti. Ypač, jei tie panašumai pozityvūs. Mes visuomet siekiame pozityviai susitapatinti. Taip ir prasideda grandinė.

- Bet juk būna atvejų, kai tėveliai išrenka vardą, o vėliau, pamatę gimusį vaikelį, nusprendžia, kad vardas netinkamas ir pasirenka kitą, labiau tinkantį pagal išvaizdą?

- Taip, būna tokių atvejų, kai tėveliai išrenka vardą jau gimus kūdikėliui pagal jo išvaizdą. Bet tie panašumai kyla iš žmogaus pasąmonės. Galbūt tėvai pažinojo žmogų su kažkokiu panašiu bruožu, kurį turi ir jų vaikutis. Tada tėveliai pasirenka tą patį vardą, nesvarbu, tai būtų pažįstamas žmogus ar žinomas veikėjas. Tačiau, jei pakviestume kaimyną, jis pažiūrėjęs į vaikutį taip pat atrastų kažkokį panašų bruožą, kuris primena jau jo pažįstamą žmogų. Ir labai maža tikimybė, kad tiek tėveliai, tiek kaimynas pagal tuos panašumus išrinktų vienodą vardą šiam vaikučiui.

Todėl aš visuomet patariu tėveliams, kurie dar tik galvoja apie būsimo vaikelio vardą, suprasti, kad vardą jie renka vaikučiui, o ne sau. Savo vardą jie jau turi. Todėl reikia labai gerai apgalvoti, ką mes vaikui padovanosime kartu su tuo vardu, ar jam bus lengva su juo visuomenėje, ar iš to vardo negims negraži pravardė, ar jis neapsunkins savo ilgumu ir sudėtingumu, jei ir šeimos pavardė nėra lengva. Dalis tėvų skiria nemažai dėmesio tam, kad vardas derėtų su pavarde, nebūtų per daug ilgas ar sudėtingas. Tad natūralu, kad lengvai tarpusavyje derančių vardų ir pavardžių derinių yra daugiau.

Tad vardo rinkimas turi būti atsakingas momentas. Žinote, psichologai turi vieną žaidimą, kurį naudoja vesdami užsiėmimus grupėse. Susitikimas pradedamas nuo to, kad žmogus pasako savo vardą ir paprašoma pasakyti, ką tas vardas žmogui reiškia. Tenka išgirsti įvairių nuomonių ir labai maža dalis žmonių atsako, kad iki šiol nebuvo susimąstę apie savo vardą arba kad jis šiam žmogui nieko nereiškia. Nes kiekvienam žmogui jo vardas kažką reiškia ir turi prasmę. Manau, kad ne vardas turi puošti žmogų, o žmogus - vardą. Nesvarbu, koks vardas žmogui buvo suteiktas. Nes žmogų atsimena aplinkiniai tikrai ne todėl, kad jis nešioja žymaus žmogaus vardą, o todėl, kad jis yra toks žmogus, koks yra tik jis.

Šaltinis: Respublika.lt