Nesvarbu, ar mėgstate šaltuką ir sniegą, ar nelabai, žiema jau beveik ant nosies! Tačiau kokios žiemos laukti šiais metais? Kuo ji mus džiugins, stebins ar gąsdins?
Pirmiausia žvilgtelėkime į praėjusius metus. Pernai turėjome 34.8 colio sniego. Vidutiniškai žiemą Ilinojuje iškrenta apie 36.3 colio sniego, tad ir pernai nuo vidurkio labai nenutolome.
Užtat vidutinė žiemos temperatūra buvo penkiais laipsniais aukštesnė už vidurkį. O praėjusi žiema buvo keturiolikta šilčiausia žiema per mūsų valstijos istoriją.
Jei pamenate, pernai žiema į kiemą atkeliavo pakankamai anksti, su pirmuoju sniegu per Heloviną, o mažieji persirengėliai saldainiauti pėdino per pusnis. Įsibėgėjusi žiema buvo pakankamai rami, tačiau nemažai sniego sugebėjome sulaukti net balandį. Daugiausiai sniego iškrito sausį (7.8 colio) ir vasarį (8.8 colio), bei spalį (4.6 colio) ir balandį (4.6 colio).
Praėjusiais metais gruodžiui prasidedant jau buvome tapę 8.3 colio sniego liudininkais, tačiau šiais metais sniegas nė karto nepasiekė net colio. Vis dėlto tikėtina, kad ateinančiais mėnesiais žiema įeis į mums labiau pažįstamas vėžes.
Tad kokie faktoriai padeda nuspėti, kokia žiema mūsų laukia?
Vienas iš svarbiausių faktorių yra tai, kas vyksta Ramiojo vandenyno centrinėje dalyje. Šiais metais formuojasi periodinis cirkuliacinis reiškinys La Nina, kuris atsiranda dėl vandens Ramiojo vandenyno centre atšalimo. Šis reiškinys daro įtaką įvairių pasaulio kampelių orams, pirmiausia Šiaurės Amerikai.
Kai formuojasi La Nina, paprastai Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų regione turime drėgnesnį orą su daugiau kritulių, o Pietuose vyrauja sausi, šilti orai.
Čikagoje ir Vidurio Vakaruose tipiškai sulaukiama didelių temperatūros svyravimų. Tai reiškia, kad mūsų laukia itin šalto oro laikotarpiai, kuriuos pakeis šiltesnių orų periodai. Taip pat tikėtinas didesnis nei vidutinis kritulių kiekis.
Po ekstremalių itin šalto oro apraiškų pastaraisiais metais mes jau esame gerai susipažinę su „poliarinio sūkurio“ sąvoka. Tačiau kas tai yra ir ar tai sugrįš pas mus ir šiais metais?
Iš tiesų, poliarinio sūkurio reiškinys egzistavo visada, tik pastaraisiais metais šis terminas išpopuliarėjo visuomenėje.
Poliarinis sūkurys visada egzistuoja Šiaurės poliaratyje. Poliarinis sūkurys yra didžiulė šalto oro zona, esanti aukštai atmosferoje, įprastai, regionuose virš polių (kaip ir galima nuspėti iš šio fenomeno pavadinimo). Aplink Šiaurės poliaratį yra atmosferos sraujymė, vadinama Poliarine sraujyme. Ši atmosferos sraujymė paprastai yra labai pastovi ir išlaiko nepaprastai šaltą arktinį orą užspaudusi pačioje šiaurėje. Tačiau kai ši sraujymė susilpnėja, ji ima vinguriuoti, o nedidelės žemo slėgio atplaišos ima slinkti į pietus. Kai atskilusio sūkurio dalis pasislenka pakankamai toli į pietus link Didžiųjų ežerų regiono, mes turime itin šaltus orus, kaip, pavyzdžiui, 2019 metų sausį, kai temperatūra pasiekė 25 laipsnius žemiau nulio.
Kaip žinia, dėl šylančio klimato poliarinė sraujymė silpnėja ir vinguriuoja dažniau nei praeityje. Todėl ir mums vis dažniau tenka išgyventi ekstremaliai šalto oro antplūdžius, po kurių seka švelnesnės temperatūros orai. Tikėtina, kad ir šiais metais mūsų lauks ne vienas ekstremalaus šalčio
O kaip dėl sniego? Į šį klausimą atsakyti sunkiau. Pamenate, vidutiniškai mūsuose iškrinta 36.3 colio. Tereikia poros rimtų pūgų ir šis skaičius smarkiai išauga. O šiais metais meteorologai sako, kad per Vidurio Vakarus gali keliauti net kelios didelės sniego pūgos, kurios gali smarkiau ar menkiau užkabinti ir jūsų gyvenamąją vietą, kad ir kurioje Čikagos metropoliteno dalyje gyventumėte.
Trumpai reziumuojant, meteorologai spėja, kad mūsų regione tikėtinai bus 35-40 colių sniego, kas reiškia, kad jie prognozuoja keliais coliais daugiau sniego nei pernai.
