Kai milijonai amerikiečių antradienį atsikels iš lovos tam, kad keliautų į darbą, jie išeis iš namų, kurių maržos kaina per pastaruosius penkis metus padvigubėjo, ir sėsis į automobilius, kurių kuro baką dabar užpildyti yra 36 procentais pigiau, nei 2012 metais. Verta žinoti ir tai, kad išleistos darbingumo ataskaitos duomenimis, per praėjusius 80 mėnesių, privačiame sektoriuje buvo sukurta daugiau nei 15 milijonų darbo vietų. Tai ilgiausias darbų vietų daugėjimo laikotarpis per visą JAV istoriją. O ir algos yra daug didesnės, nei prasidėjus ekonominei krizei: pernai vidutinės namų ūkio pajamos šoktelėjo 5.2 % - tai didžiausias pakilimas nuo ekonimikos krizės pradžios.
Antradienį amerikiečiai turės apsispręsti tarp dviejų kandidatų – Hillary Clinton arba Donaldo Trumpo, kurie kelia vieną ir tą patį klausimą: ar norite, kad taip būtų ir toliau? Kylančios nekilnojamo turto kainos, pigūs degalai, daugiau nei 15milijonų naujų darbo vietų ir dar didesni atlyginimai. Kaip tokioms sąlygoms įmanoma pasakyti ne?
Rinkėjams labiausiai rūpi ne nesibaigiančios kalbos apie seksistą, rasistą Donaldą Trumpą ar pastoviai meluojančią Hillary Clinton, o tai ar jiems dabar geriau, nei prieš keturis ar aštuonis metus. Šiuo metu tai pats svarbiausias klausimas asmenims, greitu metu žengsiantiems į balsavimo kabiną.
Turime pripažinti, kad kaip ir su 16 varžovų pirminiuose rinkimuose, Trumpas puikiai pergudravo Clinton. Rinkimų pradžioje buvo „mažylis Marco“, tada „meluojantis Tedas“, o dabar – „suktoji Clinton“. Negalima kaltinti Clinton už tai, kad ji atsakė tuo pačiu - Trumpas turi begalę trūkumų - tačiau taip darydama Clinton sutiko kovoti pagal jo nustatytas taisykles. Vadinasi, nėra kada kalbėti apie atsistačiusią nekilnojamo turto rinką ar pigius degalus. Ar Clinton surengė kokią transliaciją iš degalinės, kur ji stovėtų po didžiule iškaba, kur degalų kaina prasideda skaičiumi 2.
Tai, kad Trumpas sugeba nukreipti rinkėjų dėmesį ir trukdo susieti pigius degalus su Obama ir Clinton, yra milžiniška jo pergalė. Jeigu kas nors priekaištautų Obamai, kad jam patekus į Baltuosius rūmus degalų kaina buvo $1,79 ir jis nieko nepasiekė, tai jie turėtų prisiminti, kad toks kainos pokytis įvyko po milžiniško ekonomikos susitraukimo valdant Bushui, nes prieš tai kaina buvo $4,11.
Kai 2006 metais prasidėjo nekilnojamo turto rinkos žlugimas, prireikė net penkių sunkių metų, kol situacija pasiekė dugną. Nuo to laiko kainos yra pakilo net 43 procentais ir yra tikimasi, kad pavasarį jos kils dar labiau. Trumpas apie tai nekalba, nors jis visą savo gyvenimą praleido nekilnojamo turto versle ir puikiai žino, kada kainos kyla ir kada krenta. Bet kodėl apie tai nekalba Clinton? Šį kartą jos dėmesys vėl skiriamas Trumpo nebrandumui, nesąžiningumui ir beprotiškumui. Tačiau Clinton ir vėl žaidžia respublikono sąlygomis, tuo prarasdama puikią progą akcentuoti tai, kas yra rinkėjams ypač aktualu ir kas jai galėtų labai padėti.
Kai prieš 25 metus Billas Clintonas buvo išrinktas prezidentu, jam labiausiai padėjo frazė – „Tai ekonomika, kvaily.“ Tuo metu ji buvo naudojama negatyviai, kalbant apie George‘o H.W. Busho paliktą recesiją. Dabar Hillary Clinton gali panaudoti lygiai tokią pačią frazę, tačiau iš pozityviosios pusės. Tai taip pat jai suteiktų progą pakalbėti apie sukurtas 23 milijonus darbo vietų ir ekonominį augimą per dvi jos vyro kadencijas.
Ji užsiminė apie tai kelis kartus, tačiau neužtektinai. Ji leido, kad jos vyro asmeninis gyvenimas, kuris vietomis yra tikrai prieštaringas, taptų milžiniška problema. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad Billo Clintono valdymo metu, suklestėjusi ekonomika padėjo atlyginimų vidurkiams pasiekti rekordinius aukščius.
Tai ekonomika, kvaily! Ji - geresnė. Geresnė, nei buvo prieš ketverius metus. Geresnė, nei prieš aštuonerius. Šių metų rinkiminė kova neturėtų būti tokia apylygė, kokia yra dabar.
