Nuo 1050-ųjų kelis šimtus metų Kahokija buvo judrus ir gyvybingas Šiaurės Amerikos miestas, suteikęs namus, kaip manoma, maždaug 15 tūkst. žmonių. Tačiau besibaigiant 14 amžiui jis liko tuščias, o tyrėjai tiksliai nežino, kodėl.

Kaip rašo „Science Alert“, naujas tyrimas atmetė vieną ankstesnę teoriją – kad miškų naikinimas ir per daug intensyvus žemės naudojimas aplink Kahokiją sukėlė pernelyg didelę eroziją ir potvynius šioje vietovėje, todėl vietiniams ji tapo nepalanki gyventi.

Vis dėlto nauji duomenys rodo, kad žemės būklė išliko stabili nuo Kahokijos klestėjimo iki pat 19 amžiaus vidurio ir pramonės plėtros. Kitaip tariant, nebuvo jokios aplinkos nelaimės.

Tyrimą atliko Caitlina Rankin su kitais tyrėjais iš Ilinojaus universiteto, jis buvo publikuotas mokslo žurnale „Geoarchaeology“.

„Iki sąlyčio su Europa Kahokija buvo tankiausiai gyvenama Šiaurės Amerikos vietovė. Kartais mes manome, kad problema yra didelė populiacija, tačiau nebūtinai. Problema ta, kaip žmonės tvarko ir naudoja išteklius“, – žurnalui „National Geographic“ sakė Rankin.

Akivaizdu, kad Kahokijos gyventojai kirto daug medžių, greičiausiai norėdami pasigaminti gynybinius įtvirtinimus. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai nesukėlė tokios erozijos ir potvynių, kurie žmones būtų išviję iš namų.

Kahokijos tema tebėra patraukli ekspertams. Praėjusiais metais paskelbtame tyrime panaudota senovės žmogaus išmatų analizė leidžia manyti, kad žmonės pradėjo grįžti į Kahokiją gerokai anksčiau, nei atvyko Europos gyventojai 16 amžiuje. Gali būti, kad metropolis nebuvo apleistas taip ilgai.

Manoma, kad vienu metu Kahokijoje galėjo gyventi net 30 tūkst. žmonių – daugiau, nei tais laikais gyveno Paryžiuje. Tačiau tyrėjai svarsto, kad Kahokija išties buvo kultūrinis, o ne prekybos mainų centras – visame mieste trūko nuolatinių prekybos vietų, o tai sugriauna ankstesnes prielaidas, kad prekyba yra visos urbanizacijos organizavimo principas.

„Žmonės manė, kad prekyba turi būti visų ankstyvųjų miestų pagrindas. Tai paskatino ištisas kartas to ieškoti visur ir darė įtaką archeologams“, – teigė archeologas Timothis Pauketatas.

Mokslininkų teigimu, kultūriniai aspektai turėtų būti vertinami rimčiau ir atidžiau. Tyrėjams belieka nutolti nuo vakarietiško paaiškinimo – kad jie per daug viskuo naudojosi ar nesugebėjo išsaugoti to, ką turi. Todėl reikia atsižvelgti į tai, kad jie su aplinka galėjo būti susiję kitaip.

Tai leidžia daryti prielaidą, kad hipotezės dėl Kahokijos nuosmukio ir žlugimo taps sudėtingesnės. Dabar tyrėjai svarsto, kad šio Šiaurės Amerikos didmiesčio pražūtį galėjo lemti ir politinis susiskaldymas, sausra, karas ar ligos. Tik šiuo metu to niekas negali pasakyti.