Dėl klimato pokyčių dalis Jungtinių Valstijų ūkininkų šiemet sulaukė rekordiškai mažo persikų derliaus. „Persikų valstija“ tituluojamoje Džordžijoje jis net 90 proc. mažesnis nei įprastai, o augintojai teigia dėl to patirsiantys šimtus tūkstančių dolerių nuostolių.

Kelias valandas skleisdamas medžių šakas ūkio šeimininkas nenuskynė nė vieno vaisiaus. Persikų derliaus šiemet tiesiog nėra.

„Šiame ūkyje dirbu visą gyvenimą. Man 29-eri. Atsimenu tik vieną kartą, kai buvau aštuonerių ar devynerių, kai neužauginome nė vieno persiko. Tada tai nebuvo taip svarbu, nes ir krūvis nebuvo toks didelis“, – prisimena ūkininkas Stuartas Greggas.

Džordžija „persikų valstija“ vadinama ne šiaip sau – persikas čia kone nacionalinės reikšmės vaisius. Žodį „persikas“ galima rasti net valstijos reikšmės kelių pavadinimuose.

„Jokie persikai nepralenks užaugintų Džordžijoje. Galite pabandyti Kalifornijos ar Pietų Karolinos persikų – jie nebus skanesni už Džordžijos“, – įsitikinęs S. Greggas.

Tad 90 proc. mažesnis derlius – smūgis ne tik ekonomikai, bet ir tradicijoms.

Dėl tragiško derliaus ūkininkai kaltina neįprastai šiltą žiemą, dėl kurios medžiai sužydėjo per anksti, o vėliau užėjusių kelių dienų šalnų užteko, kad vaisių užuomazgų nebeliktų.

„Persikams sužydėjus, jie tampa pažeidžiami šalčio ir kitų reiškinių. Kovą, regis, buvo trys dienos, <...> kai temperatūra kelioms valandoms nukrito žemiau nulio. Visi persikai mirė“, – konstatuoja ūkininkas.

Tad ūkis, šiltąjį metų sezoną pritraukiantis ne tik pirkėjus, bet ir poilsiautojus, šią vasarą bus uždarytas. Jį prižiūrinti šeima sako skaičiuojanti šešiaženklius nuostolius.

„Toks jau gyvenimas ūkininkaujant. Visada privalai būti pasirengęs gausiam derliui. O jei tokio nėra, tada ištinka blogiausia. Lošti ir ūkininkauti yra beveik tas pats“, – sako S. Greggas.

Tačiau kai klimatas vis mažiau prognozuojamas, lošimas, pasak stebėtojų, vis dažniau gali baigtis augintojų nenaudai.

Ūkininkai prie kintančių sąlygų prisitaikyti bando vesdami naujas persikų veisles, kurios būtų atsparesnės temperatūros svyravimams. Tačiau procesas ne toks greitas, kokio norėtųsi.

„Problema ta, kad naujų veislių veisimas yra ilgalaikis darbas. Tą sakydamas turiu galvoje, jog pradėjus dabar, naują veislę išvesti gali užtrukti dešimt, penkiolika metų“, – tikina Džordžijos universiteto profesorius Dario Chavezas.

O nuostoliai neapsiriboja tik persikais. Džordžijoje greta jų dažnas ūkininkas augina ir mėlynes. Šiemet jų derlius trimis ketvirčiais mažesnis. Tad nežinomybės akivaizdoje ūkininkai vis dažniau ieško alternatyvų. Kai kurie jų Džordžijoje augina vaisius – pavyzdžiui, citrusinius – kurie iki šiol auginti tik piečiau.