Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, spaudos konferencijoje pristatęs alternatyvų valdančiosios daugumos pasiūlytajam Seimo nutarimą „Dėl veiksmingos Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų pertvarkos“, pabrėžė, kad Lietuvai labiausiai reikia geros kokybės aukštojo mokslo, kuris turėtų būti kuriamas geriausių Lietuvos universitetų pagrindu. Tokiu jis įvardijo Vilniaus Universitetą.
TS-LKD siūlo aukštojo mokslo pertvarką vykdyti dviem etapais. Pirmiausia, iki 2019 m., išgryninant vieno universiteto lyderystę, o antruoju etapu, iki 2024 m., sujungiant universitetus į trijų nacionalinių universitetų tinklą su jiems pavaldžiomis akademijomis. Siūloma sukurti du nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą Vilniuje, bei papildomą jungtinį nacionalinį universitetą Kaune, kuris būtų kuriamas stipriausio Kauno universiteto – Kauno Technologijos universiteto – pagrindu, tačiau išsaugant istorinį Vytauto Didžiojo Universiteto pavadinimą ir „laisvųjų menų“ (artes liberales) kompetencijų centrą.
„Nors universitetų jungimosi centru įvardijame Lietuvoje stipriausią Vilniaus universitetą, vis dėlto turėčiau pažymėti, kad netgi šios mūsų aukštosios mokyklos pasiekimai sunkiai galėtų pirmauti visų Europos universitetų mastu. Tačiau šiandien būtent VU sutelktas stipriausias mokslinis potencialas ir studijų kokybė. Įgyvendinant antrąjį reformos etapą, tam tikras laiko tarpas turėtų padėti mažesniems universitetams apsispręsti, ko jie nori, ar patys irtis, ar jungtis prie stipresniųjų. Siekiant iš esmės pagerinti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę, turime koncentruotis į geriausių šalies universitetų stiprinimą bei jų tarptautiškumo didinimą, – sakė G. Landsbergis. – Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje matome politinės lyderystės trūkumą, o tuomet siauri interesai ima viršų. Bendro sutarimo nerandant tarp Vyriausybės, Seimo daugumos ir Švietimo ir mokslo komiteto, situacija dėl aukštojo mokslo reformos galėčiau įvardinti taip: kiekvienam Seimo nariui po universitetą. (...) Mes siūlome aukštojo mokslo reformai suteikti aiškų stuburą ir kryptį.“
Spaudos konferencijoje dalyvavęs TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Mantas Adomėnas pabrėžė, kad TS-LKD pirmiausia siūlo priimti reikiamus teisės aktus, kad Vilniaus universitetui būtų sutelkti resursai, padėsiantys tapti tarptautiniu mastu konkurencingam universitetui, o tik vėliau vykdyti kitų aukštųjų mokyklų reformą, parengiant galutinį optimizavimo planą.
Atskiru klausimu TS-LKD išskyrė mokytojų rengimą, siūlant Lietuvos Edukologijos universitetą jungti prie Vilniaus universiteto ir užtikrinant, kad pedagogai, atsakingi už mūsų vaikų ugdymą, būtų rengiami stipriausiame šalies universitete, pritaikant aukščiausio lygio edukologijos programas. Pasak M. Adomėno, suprantant, kad mechaninis jungimas pats savaime neduoda kokybes, konservatoriai siūlo įpareigoti Vyriausybę iki šių metų rugsėjo pirmosios parengti priemonių planą, susiejantį universitetų finansavimą su žingsniais, skirtais kelti studijų kokybę: stojamojo balo didinimas ir jo skaičiavimo metodologijos atnaujinimas, programų rentabilumo užtikrinimas ir kita.
Kad kokybės siekimas nevyktų sujungimo ir sankcijų būdu, ypač svarbu pritraukti mokslinį potencialą. Todėl artėjant Lietuvos šimtmečio minėjimui, TS-LKD nutarime siūloma įsteigti „Vasario 16-osios“ profesūros ir post-doktorantūros stipendijų programą, skirtą į Lietuvos universitetus prisitraukti tarptautiniu lygio akademikus.
Taip pat siūloma įsteigti atskirą „Valstybės šimtmečio“ stipendijų programą Lietuvos bakalauro ir magistro pakopos studentams studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, įsipareigojant už iš valstybės gautą paramą nustatytą laikotarpį atidirbti Lietuvoje (viešajame sektoriuje).
„Šiuo metu matome ne tik chaotišką Vyriausybės pastangą jungti aukštąsias mokyklas, bet ir ryškias pastangas nukreipti aukštąjį mokslą regreso linkme, kurias įregistravo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Pavyzdžiui, kai rektorių rinkimai perkeliami į senatą, kaip buvo iki 2009 m., suprantame, kad senatas niekada neišrinks žmogaus, kuris siūlo kokybines reformas. Kitas pavojingas žingsnis – ūkio ir administravimo lėšų atsiejimas nuo mokslo ir studijų kokybės rodiklių. Tai reiškia, kad jei Seimas pritartų šiam pasiūlymui, nuo liepos 1 d. lėšos universitetams turėtų būti skiriamos nesvarbu, ar jie turi studentų ir aukšto lygio studijų programas, ar ne. Išgyvenimas jiems būtų garantuotas. Tai botokso injekcija į merdinčius universitetus“, – pažymėjo M. Adomėnas.
TS–LKD frakcijos informacija
