Nėra labai sunku paaiškinti meilės romaną tarp Kremliaus ir „Nacionalinio fronto“, Prancūzijos tolimojo krašto dešiniųjų partijos: abiejų pozicijos sutampa visa eile skirtingų klausimų – dėl nacionalinio suvereniteto (už), Europos Sąjungos (prieš), Krymo aneksijos (už), ar amerikiečių įtakos Europoje (prieš).
Tačiau labai svarbu paminėti ir tą faktą, kad „Nacionalinis frontas“ 2014 m. iš Maskvoje įsikūrusio ir jau nebeegzistuojančio Pirmojo Čekijos rusų banko, siejamo su Rusijos elitu, yra gavęs 9 mln. eurų (maždaug $10,1 mln.) paskolą. Nenuostabu, kad jų santykiai tokie draugiški – priešingai nei Kremliaus požiūris į daugelį kitų po Europą išsibarsčiusių panašių organizacijų.
Tiesa, kiek sunkiau paaiškinti Prancūzijos valdančiosios konservatorių partijos narių meilę ne tik Rusijai, bet ir ypač jos lyderiui Vladimirui Putinui.
Štai ką savo memuaruose rašo Nicolas Sarkozy, buvęs Prancūzijos prezidentas, neseniai pranešęs, jog sieks savo konservatorių partijos, Respublikonų, nominacijos kitų metų prezidento rinkimuose: „Aš nesu vienas iš jo patikėtinių, bet turiu pripažinti, kad jaučiu pagarbą jo tiesmukumui, jo ramybei, jo autoritetui. Jis tiesiog tikras rusas!“
Ir pagyros Putinui vien tuo nesibaigia. Sarkozy savo knygoje taip pat kalba, kad Putinas turi tokią pat „rusišką sielą“, kokia dalijosi Tolstojus, Gogolis ir Dostojevskis.
Susižavėjimas „rusiška siela“ Prancūzijoje mena senus laikus. Sovietų Sąjungos laikais Maskva buvo tapusi įkvėpimo ir įtakos šaltiniu Prancūzijos kairiesiems. Dar labiau tą pabrėžia aktyvios Rusijos pastangos pritraukti Prancūzijos politinį elitą ir emigravusių rusų bendruomenę. Apie tai savo neseniai pasirodžiusioje knygoje „Kremliaus tinklai Prancūzijoje“ rašo Prancūzijos universiteto profesorė Cecile Vaissie. Knygoje pasakojama apie Kremliaus finansinę paramą prancūzų organizacijoms, konferencijoms, tinklaraščiams ir Rusijos politiką palaikantiems žiniasklaidos šaltiniams.
„Rusijos pastangos geriausiai veikia tuose reikaluose, kurie Prancūzijoje jau yra populiarūs, – sako prof. Vaissie. – Galima teigti, kad Kremlius stiprina jau egzistuojantį nepasitikėjimą Europos Sąjunga, Amerikos imperializmu ir reprezentacine vyriausybe.“
Vienas to pavyzdys yra pernai balandį Prancūzijos parlamento priimta rezoliucija, raginanti Europos Sąjungą atšaukti sankcijas Rusijai. Tas balsavimas – neturėjęs jokios įtakos Prancūzijos vyriausybės politikai, tačiau plačiai nušviestas Rusijos žiniasklaidos – buvo priimtas tų parlamentarų, kurie jau anksčiau turėjo ryšių su Kremliumi, sako prof. Vaissie.
Rusijos siunčiama žinia, kaltinanti JAV vyriausybę dėl krizės Ukrainoje, sulaukė pritarimo tuose Prancūzijos politiniuose rateliuose, kuriuose jau anksčiau tradiciškai plito antiamerikietiškos nuotaikos. „Kai prancūzų politikai šiltai kalba apie Rusiją, tai suteikia jiems progą kritikuoti Jungtines Valstijas“, - teigia Thomas Gomartas, Prancūzijos tarptautinių santykių instituto direktorius.
Rusijos siunčiama žinia, kaltinanti JAV vyriausybę dėl krizės Ukrainoje, sulaukė pritarimo tuose Prancūzijos politiniuose rateliuose, kuriuose jau anksčiau tradiciškai plito antiamerikietiškos nuotaikos. „Kai prancūzų politikai šiltai kalba apie Rusiją, tai suteikia jiems progą kritikuoti Jungtines Valstijas“, - teigia Thomas Gomartas, Prancūzijos tarptautinių santykių instituto direktorius.
Pasak jo, Rusija žaidžia sudėtingą žaidimą, siekdama sustiprinti „Nacionalinio fronto“ įtaką ir suskaldyti centro dešiniuosius vienoje demokratiškai stipriausių ir įtakingiausių Europos šalių, bei tokiu būdu padaryti įtaką būsimai vyriausybei.
Kažkada vadintas „Sarko l’Américain“ dėl savo proamerikietiškos retorikos, dabar Sarkozy rinkėjams žada, kad pati pirma jo užsienio politikos iniciatyva užėmus prezidento postą būtų kelionė į Maskvą. Iš jo 2016 m. kampanijos retorikos buvo pašalinta ir ankstesnė kritika Rusijai dėl žmogaus teisių pažeidimų.
„Jis siekia pergudrauti tolimojo krašto dešiniuosius, – sako François Heisbourgas, Prancūzijos užsienio reikalų politikos analitikas. – Tai yra pats akivaizdžiausias politinis oportunizmas.“
Prof. Vaissie teigimu, tokios Rusijos pastangos turi du tikslus: jos ir sugrįžta atgal Rusijai didesne įtaka Europoje, ir sumažina prancūzų pasitikėjimą Europos Sąjunga, kuri ir taip jau yra atsidūrusi krizėje.
„Tai yra viešųjų ryšių sąmokslas, – sako ji. – Jis neturi jokios įtakos politikai, bet dar labiau didina neigiamą nuomonę apie Europą, kuri Prancūzijoje jau ir taip yra giliai įsišaknijusi.“
