Visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione šalys, iš pradžių pirmavusios koronaviruso sutramdymo lenktynėse, dabar jose smarkiai atsilieka. Kodėl?
Nors Jungtinėse Valstijose, kur protrūkiai buvo daug didesni, dabar stadionai jau tra pilni paskiepytų sirgalių, o lėktuvai – į vasaros atostogas susiruošusių poilsiautojų, kovos su pandemija čempionai Rytuose vis dar įstrigę neapibrėžtumo, apribojimų ir izoliacijos cikle.
Kinijos pietuose išplitus koronaviruso variantui Delta, neseniai buvo uždarytas Guangdžou – didelis pramoninis miestas.
Taivanui, Vietnamui, Tailandui ir Australijai po paskutinių protrūkių taip pat teko įvesti ribojinus, o Japonija irgi kovoja su pandeminiu nuovargiu po ketvirtojo infekcijų etapo, kurį papildo baimė dėl viruso plitimo po olimpinių žaidynių.
Kur gali, žmonės tęsia savo gyvenim, dėvi kaukes, išlaiko socialinį atstumą ir be reikalo neina iš namų.
Ekonominiu požiūriu šis regionas pandemiją atlaikė gana gerai – dauguma šalių sėkmingai susitvarkė per pirmąjį etapą.
Tačiau šimtai milijonų žmonių nuo Kinijos iki Naujosios Zelandijos vis dar nevakcinuoti, nerimaujantys lyderiai tebelaiko sienas uždarytas, o pakantumas viešojo gyvenimo suvaržymams mažėja – net jei nauji viruso variantai ir sustiprina būgštavimus.
Paprasčiau tariant, žmonėms atsibodo ir jie ima klausinėti: kodėl mes atsiliekame, ir, dėl Dievo meilės, kada pagaliau pasibaigs ši pandeminė rutina?
„Jei nesame įstrigę, tai tarsi laukiame įklimpę klijuose ar purve, – sakė Terry Nolanas, Melburno (Australija) Doherty instituto vakcinų ir imunizacijos tyrimų grupės vadovas. Jo penkis milijonus gyventojų turintis miestas vėl bunda iš paskutinio karantino. – Visi bando išeiti, įkvėpti sau jausmo, kad reikia ką nors daryti.“
Nors padėtis skirtingose šalyse skiriasi, ją dažniausiai lemia vakcinų trūkumas. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Vietname, Taivane ir Tailande, skiepijimo kampanijos beveik nevyksta.
Kitur, pavyzdžiui Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjojr ir Australijoje, pastarosiomis savaitėmis skiepijimų skaičius labai išaugo, tačiau ir šios šalys toli gražu negali pasiūlyti skiepų visiems norintiems.
Tačiau beveik visur regione tendencijos rodo, kad svarstyklės snyra ne Azijos naudai. Nors amerikiečiai džiaugiasi nauja aušra, daugeliui 4,6 milijardo Azijos gyventojų likusi šių metų dalis bus panaši į praėjusius netus – vieni labai kentės, o kiti lėtai merdės, vis laukdami ir nesulaukdami grįžimo į tikrą normalų gyvenimą.
Gali atsirasti ir daugiau nepastovumo. Viso pasaulio įmonės stebi, ar naujas protrūkis Pietų Kinijoje nepaveiks ten esančių judrių uostų terminalų.
Visoje Azijoje vangiai vykstantis skiepijimas taip pat galėtų atverti duris įvairiems viruso variantams, kurie reikštų naujus karantinus, dar daugiau žalos ekonomikai, kainuotų postus politiniams lyderiams ir pakeistų tarptautinę galios dinamiką.
Dabar kylančią riziką nulėmė sprendimai, priimti prieš kelis mėnesius, kai pandemija siautėjo labiausiai. Nuo praėjusių metų pavasario Jungtinės Valstijos ir Europos šalys labai daug vilčių dėjo į vakcinas – stengėsi jas kuo greičiau patvirtinti ir skyrė milijardus pirmosioms partijoms įsigyti.
Jų reikėjo skubiai. Vien tik JAV, protrūkiui pasiekus piką, kasdien mirdavo tūkstančiai žmonių, nes šaliai katastrofiškai nepavyko suvaldyti epidemijos.
Tačiau tokiose šalyse kaip Australija, Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas infekcijų ir mirčių skaičius buvo palyginti nedidelis, nes buvo taikoma pasienio kontrolė, visuomenės laikėsi saugumo priemonių, buvo daug testuojama ir atsekami kontaktai.
Kadangi padėtis buvo iš esmės kontroliuojama, o galimybės kurti vakcinas vidaus rinkoje buvo ribotos, nebuvo tokio skubaus poreikio pateikti didžiulius užsakymus ar tikėti tuo metu dar neįrodytais sprendimais.
„Manyta, kad grėsmė visuomenei buvo menka, – sakė Stanfordo universiteto medicinos mokyklos docentas daktaras C. Jasonas Wangas, tyręs COVID-19 politiką. – Ir vyriausybės reagavo į tai, kaip visuomenės suvokė grėsmę.“
Sienų kontrolė kaip virusų naujinimo strategija – visoje Azijoje populiarus metodas – turi ribotas galimybes, priduria C.J.Wangas: „Norint užbaigti pandemiją, reikia ir gynybinių, ir puolamųjų strategijų. Puolamoji strategija yra vakcinos.“
Skiepijimas Azijoje vykdomas remiantis humanitarine logika (kurioms tautoms labiausiai reikia vakcinų), vietinių sutikimu ir žaliavų įtaka farmacijos produktų gamybai ir eksportui.
Šių metų pradžioje atrodė, kad žinių apie sutartis su vakcinas kontroliuojančiomis įmonėmis ir šalimis girdime dažniau nei pranešimų apie faktinius skiepų pristatymus.
Kovo mėnesį Italija blokavo 250 tūkstančius vakcinos „AstraZeneca“ dozių, skirtų Australijai, eksportą, kad suvaldytų savo įsisiautėjusį protrūkį. Kiti pristatymai vėlavo dėl galimybos sutrikimų.
„Tos įsigytų vakcinų siuntos, kurios iš tikrųjų pasiekia prieplaukas – būtų teisinga sakyti, kad jos net iš tolo neprilygsta pirkimo įsipareigojimuose nurodytiems kiekiams“, – sakė Azijos visuomenės politikos instituto Australijoje vyresnysis bendradarbis Richardas Maude.
Pasaulio sveikatos organizacijoje dirbęs Australijos nacionalinio universiteto gydytojas ir mikrobiologijos profesorius Peteris Collignonaspasakė paprasčiau: „Realybė yra ta, kad vakcinas gaminančios šalys jas pasilieka sau.“
Reaguodami į šią realybę ir retai pasitaikančias kraujo krešėjimo komplikacijas, siejamas su „AstraZeneca“ vakcina, daugelis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono politikų iš pradžių bandė pabrėžti, kad skubėti nereikia. Rezultatas dabar yra praraja tarp Azijos ir JAV bei Europos.
Azijoje pie 20 procentų žmonių yra gavę bent vieną vakcinos dozę, pavyzdžiui, Japonijoje – tik 14 procentų. O Prancūzijoje šis rodiklis yra beveik 45 procentai, daugiau nei 50 procentų JAV ir daugiau nei 60 procentų Jungtinėje Karalystėje.
Kinija, kuri kelis mėnesius buvo sėkmingai suvaldžiusi virusą, kovojo su visuomenės dvejonėmis savo pačios gaminamais skiepais, bet galiausiai birželio 2 dieną panaudojo 22 milijonus skiepų dozių – tai šios šalies rekordas.
Iš viso Kinija pranešė, kad šioje 1,4 milijardo žmonių turinčioje šalyje panaudota beveik 900 milijonų dozių.
Japonijos valdžia taip pat atidarė didelius skiepijomo centrus Tokijuje ir Osakoje bei išplėtė vakcinacijos programas darbovietėse ir mokymo įstaigose. Šalies ministras pirmininkias Yoshihide Suga sako, kad visi galės pasiskiepyti iki lapkričio mėnesio.
Taivane vakcinacija taip pat paspartėjo, nes Japonijos vyriausybė šiai šaliai paaukojo apytiksliai 1,2 milijono „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
Yačiau apskritai galima teigti, kad Taivano pavyzdys yra gana tipiškas: šalis vis tiek gavo tik tiek dozių, kad imunizuotų mažiau nei 10 procentų iš 23,5 milijono savo gyventojų.
Viena budistų asociacija neseniai pasiūlė nusipirkti vakcinų nuo COVID-19, kad paspartintų vangiai šioje saloje vykstantį skiepijimą, tačiau jai buvo atsakyta, kad tokius pirkimus gali vykdyti tik vyriausybės.
Kadangi skiepijimas vėluoja visoje Azijoje, taip pat vėluos ir sienų atvėrimas užsieniečiams. Australija pranešė, kad ji dar metus laikys savo sienas uždarytas. Japonija draudžia į šalį atvykti beveik visiems nenuolatiniams gyventojams, o Kinija intensyviai tikrina visus, atvykstančius iš užsienio, todėl tarptautinės įmonės liko be pagrindinių darbuotojų.
Atrodo, kad artimiausioje ateityje daygelyje vietovių Azijoje greičiausiai matysime padriką optimizavimą.
Kinijos atsakas į pastarojo meto protrūkį Guangdžou – milijonų žmonių testavimas per kelias dienas ir ištisų rajonų uždarymas. Tai yra skubus gaisro gesinimo metodas – taip šalis kovojo su ankstesniais protrūkiais.
Nedaugelis šalies gyventojų tikisi, kad šis požiūris artimiausiu metu pasikeis, ypač, kai Indiją nusiaubęs koronaviruso variantas Delta dabar pradeda sklisti ir kitur.
Trūkstant vakcinų taip pat kyla kitas iššūkis – įtikinti žmones skiepytis, kol turimų dozių galiojimo terminas nepasibaigė, ir ne tik žemyninėje Kinijoje.
Indonezija pagrasino gyventojams maždaug 450 JAV dolerių baudomis už atsisakymą skiepytis. Vietnamas sureagavo į neseniai pašokusį infekcijų skaičių, kreipdamasis į visuomenę su prašymu paaukoti COVID-19 vakcinų fondui, o Honkonge valdžia ir verslo lyderiai siūlo įvairius paskatinimus, kad įveiktų visuomenės dvejones dėl vakcinų.
