Ir jau darosi akivaizdu, kad medaus mėnuo artėja prie pabaigos. Tapo aišku, kad Kinija negali ar nenori padėti sprendžiant Šiaurės Korėjos klausimą, o 100 dienų veiksmų laikotarpis po to, kai Trumpas savo Mar-a-Lago viloje sutiko prezidentą Xi Jinpingą, šią savaitę baigėsi taip ir neatnešęs didelių rezultatų, išskyrus JAV jautienos eksporto rinkos Kinijoje atidarymą ir didesnės prieigos prie Kinijos finansinių rinkų suteikimą. Tuo pat metu, JAV prekybos deficitas su Kinija, kuris jau ir taip yra pats didžiausias, nuo Trumpo kadencijos pradžios dar labiau išaugo ir šiais metais gali viršyti $360 mlrd.
Trečiadienį prekybos sekretorius Wilburas Rossas ir iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas priėmė Kinijos delegaciją, vadovaujamą vicepremjero Wang Yango, tęsiant ekonominį dialogą, apimantį tris skirtingas JAV administracijas ir nustatantį komercinius santykius tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, kurios yra atsakingos už trečdalį viso globalinio vidaus produkto.
Tačiau tarp įprastų fanfarų ir tostų už bendradarbiavimo svarbą buvo matyti ir didėjančios įtampos požymių. Rossas susitikimą pradėjo pastebėdamas, kad nors JAV eksportas į Kiniją per pastaruosius 15 metų augo vidutiniškai po 14 proc. kasmet, Kinijos importas į Jungtines Valstijas taip pat išaugo iki tokio taško, kai dabar ši Azijos šali yra atsakinga už kone 50 proc. viso Amerikos prekybos deficito.
„Atėjo laikas iš naujo subalansuoti mūsų prekybos ir investicinius santykius labiau sąžininga, lygiaverte ir dvišale maniera“, - sakė jis, pridėdamas, kad „būtina spręsti fundamentalią asimetriją mūsų prekybiniuose santykiuose“.
Wang Yangas reaguodamas į JAV skundus atsakė, jog abi šalys yra skirtinguose savo plėtros etapuose, ir pažymėjo, jog „konfrontacija pakenktų abiejų šalių interesams“.
Po susitikimo Mnuchinas ir Rossas išplatino jungtinį pranešimą, kuriame skelbiama: „Kinija palaiko mūsų bendrą tikslą mažinti prekybos deficitą, ir abi pusės dės bendras pastangas, kad tai pasiektų.“
Turbūt mažai kas stebėtųsi, jeigu JAV ir Kinijos santykiai pasiektų naujas žemumas, turint omenyje Trumpo retoriką prezidentinės kampanijos metu, kai jis nepraleisdavo progos sukritikuoti merkantilistinių Kinijos praktikų ar apkaltinti ją atimant iš amerikiečių darbo vietas. Tapęs prezidentu, Trumpas ir toliau kėlė prekybą į pirmą vietą savo ekonominės politikos planuose. Tačiau tokiu būdu jis taip pat pastatė save į sudėtingą poziciją, teigia ekonomistai.
„Tokia strategija kone neabejotinai yra pasmerkta žlugti“, - sako Nicholas Lardy, Kinijos ekonomikos ekspertas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto.
Taip yra todėl, kad JAV prekybos deficitas iš esmės susidarė dėl nacionalinių santaupų, susijusių su investicijomis, trūkumo – o šis ilgametis disbalansas greitu laiku nepasikeis. Tuo tarpu Kinijos dalis globalinio eksporto rinkoje ir toliau auga, šaliai kuriant vis vertingesnį produktą, o JAV doleris išlieka stiprus, kas reiškia, jog amerikietiškos prekės užsienio rinkose yra palyginti brangios. Ir nors Kinija susitikimų metu patarė Jungtinėms Valstijoms sušvelninti eksporto kontrolę ir parduoti Kinijai pažangesnes technologijas, politinis spaudimas JAV reiškia, kad greičiausiai bus judama priešinga kryptimi.
Išspręsti nesutarimus derybų keliu, o ne per sankcijas, kurios galėtų įžiebti prekybos karą, abi šalis ragina tokie verslo gigantai kaip Kinijos „Alibaba“ ar JAV „General Motors“ ar „JPMorgan Chase“.
Andy Rothmanas, buvęs JAV Užsienio tarnybos darbuotojas Kinijoje, šiuo metu dirbantis investicijų strategu San Fransiske, sako, jog pilna ženklų, kad Kinija „nori gerų, stabilių ir produktyvių santykių“ su JAV, bet nesiryžo spėti, kokie yra paties JAV prezidento įsitikinimai, turint omenyje nuolat besikeičiančią jo retoriką.
„Tikėjausi, kad jis jau sausio 20-ąją (pirmąją prezidento darbo dieną – red. past.) išeis rėkdamas ant Kinijos, turint omenyje, ką jis kalbėjo kampanijos metu, – sako Rothmanas. – Dabar staiga jis ir XI Jinpingas yra geriausi draugai. Sunku suvokti, kas vyksta.“
